Lietuvių fizikai nebuvo patekę tarp pretendentų į Nobelio premiją, bet  jie dalyvauja pasaulinio įvertinimo sulaukiančiuose tyrimuose, jų darbai spausdinami ir cituojami prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose.

Antrąkart „Veido“ skiriamų „Mini Nobelių“ (šįsyk visų pirma vertinant pretendentų išskirtinumą tarptautiškumo aspektu) laureatas tarp fizikų prof. habil. dr. Leonas Valkūnas į klausimą, ar Lietuvos fizikai konkurencingi pasaulyje, atsako: „Tie, kurie sureagavo į pasaulines tendencijas, tikrai konkurencingi.“
Norint tapti tarptautinio lygio autoritetu, pasak L.Valkūno, visų pirma būtinas originalus mąstymas. Tačiau reikia ir organizuotumo, gebėjimo aplink save suburti komandą idėjoms tyrinėti.

Fizikos žodyne – ir lietuviška pavardė
Visi „Veido“ apklausti fizikų elito atstovai kaip tarptautinio lygio autoritetą pirmiausia išskyrė Lietuvos fizikų “klasiką” prof. emeritą habil. dr. Algį Petrą Piskarską. Jis sugebėjo suburti aplink save gabių fizikų kolektyvą, sukurti tyrimų centrą, jis – vienas dažniausiai pasaulyje cituojamų lietuvių fizikų. Kaip nenuneigiami autoritetai minėti ir kiti “klasikai” – Juras Požela, Algirdas Matulis, Gytis Juška, Juozas Vidmantis Vaitkus, Jonas Grigas, taip pat jaunesnės kartos fizikai Jūras Banys, Leonas Valkūnas, Artūras Žukauskas, Kęstutis Pyragas, Valdas Sirutkaitis, Gediminas Juzeliūnas, Audrius Dubietis, Arūnas Krotkus ar Vidmantas Gulbinas.
Štai K.Pyragas – bene vienintelis iš Lietuvos fizikų, kurio vardas įamžintas pasaulio fizikos žodyne. „Turi būti kažką pasakęs ar padaręs tikrai naujo, jei tavo vardu kažkas pavadinama. Tai išskirtinis dalykas“, – paaiškina L.Valkūnas.
Mokslininkas K.Pyragas 1992 m. išrado vieną iš chaoso valdymo metodų, pagrįstą uždelsto ryšio valdymu, fizikoje vadinamą Pyrago metodu.  Dabar jis naudojamas ne tik fizikoje, bet ir matematikoje, chemijoje, biologijoje, ekonomikoje. K.Pyrago straipsniai apie išradimą h indekse, kuris pripažįstamas kaip vienas patikimiausių tiksliųjų mokslų atstovų darbų naudingumo, jų įtakos pasaulinio mokslo progresui rodiklių, prilygo pasaulinio masto fizikų darbų citavimo dažnumui.
“Veido” praėjusių metų “Mini Nobelio” laureatas A.Dubietis išskirtine sėkme vadina pernai aukščiausio statuso fizikos srities žurnalų hierarchijoje esančiame, dažniausiai fizikų cituojamame „Review of modern Phisycs“ išspausdintą Gedimino Juzeliūno apžvalginį straipsnį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.