Prabangi ir ypač kokybiška garso atkūrimo sistema „Nida Mk1“ įkūnija dviejų žmonių daugiau nei trisdešimties metų patirtį inžinerijos srityje ir didžiulę pagarbą muzikai. Pažvelkime, kokios šio lietuviško gaminio perspektyvos bei kas yra jos kūrėjai.

Gruodžio mėnesį Lietuvos inovacijų centras jau aštuntą kartą teiks Lietuvos inovacijų prizą, skirtą aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės bei paslaugų įmonėms, pristatančioms rinkai naujus produktus ir paslaugas. Šiame konkurse dalyvauja ne tik stambaus verslo atstovai, bet ir naujos įmonės, dar tik siekiančios įsitvirtinti rinkoje naujomis idėjomis bei produktais.
Šiais metais paraišką dalyvauti konkurse pateikė ir bendrovė „Litexpress“, sukūrusi pirmą aukštos klasės lietuvišką garso atkūrimo sistemą „Nida Mk1“. Ją sudaro dvi originalaus dizaino kolonėlės bei aktyvinis dažnių atskyrimo filtras (angl. crossover), padedantis kolonėlėms kuo tiksliau atkurti beveik viso žmogaus ausiai girdimo diapazono garsus, – viso komplekto kaina prasideda nuo 70 tūkst. eurų. Turtingam melomanui, pasiryžusiam įsigyti šią sistemą, prireiks dar dviejų stiprintuvų bei jungiamųjų laidų, tad galutinė kaina gali pasiekti ir 110 tūkst. eurų.
„Nida Mk1“ – labai kokybiškas lietuviškas gaminys, pretenduojantis į prabangos prekių segmentą, kuriame keliasdešimties tūkstančių eurų kaina nėra neįprasta. Jei šią garso atkūrimo sistemą pavyktų „išsukti“, šalia lazerių ir biotechnologijų Lietuvos vardą garsintų ir „high end“ garso sistemos. Tad „Veidas“ pabandė išsiaiškinti, kuo išsiskiria ši lietuviška garso atkūrimo sistema, kokios perspektyvos piešiamos šiam tik išskirtiniams klientams skirtam gaminiui, kas yra genialieji „Nida Mk1“ kūrėjai – Česlovas Paplauskas bei Alexas Martinovas.

Kam skirta „Nida Mk1“?
„Pati sistema labai gera, panaudoti geriausi sprendimai ir labai geri komponentai (garsiakalbiai, „krosoveris“, medinės dalys), o tai šią sistemą daro konkurencingą su analogiškomis užsienio gamintojų sistemomis“, – pasakoja „Nidą“ išbandęs Arvydas Skernevičius, fizikas, garso inžinierius bei verslininkas, vadovaujantis muzikos salonų „Tamsta“ tinklui ir muzikos klubui „Tamsta“.
Tai ne tik subjektyvus įvertinimas – A.Skernevičius pats atliko akustinius „Nidos Mk1“ tyrimus ir pripažįsta, kad sistemos garso atkūrimo kokybė puiki, galinti patenkinti ne tik turtingus melomanus, bet ir įrašų studijose dirbančius profesionalus.
A.Skernevičiui pritaria ir radijo inžinierius Julius Ustinavičius, kuruojantis garso entuziastus vienijančią interneto svetainę „Audio.ring.lt“. Pasak jo, tai preciziškai sukonstruotas ir suderintas muzikos atkūrimo įrenginys.
Gerų žodžių apie „Nidos“ garso atkūrimo sistemos kokybę negaili ir radijo laidų apie džiazą vedėjas, Vilniaus dailės akademijos docentas Kazimieras Gudonis: „Mano „stažas“ šioje srityje jau 40 metų, todėl atsakingai galiu pareikšti, kad tiek akustinė, tiek atlikimo „Nidos“ kokybė nepriekaištinga. Be to, aš mačiau šią sistemą dar nesurinktą – net ir viduje montuojamiems elementams skiriamas didelis dėmesys.“
Tiesa, visi pašnekovai pripažįsta, kad šios garso atkūrimo sistemos kaina nėra prieinama vidutiniam Lietuvos ar net ir Vakarų vartotojui. „Bet kai paskaičiuoji, kitaip ir negali būti: sudėjus brangiausius produktus ir daug rankų darbo, pigiai neišeina“, – sako A.Skernevičius.
Iš tiesų, elitinių prabangos prekių – jachtų, lėktuvų ir garso sistemų zonoje „Nidos“ kaina nėra itin išsiskirianti, juolab kad brangiausios Vakaruose gaminamos tokios sistemos kainuoja ir po kelis šimtus tūkstančių eurų. „Panašių sistemų per metus gamintojai parduoda vidutiniškai po dešimt–dvidešimt vienetų, ir manau, kad net Lietuvoje yra potencialių „Nidos“ pirkėjų, – priduria K.Gudonis.
„Nida Mk1“ sukurta, pagaminta ir dabar belieka vadybos ir rinkodaros klausimas, kuris ne mažiau svarbus nei pats produktas. „Pagrindinė mano sistemos rinka bus JAV, kaip tik dabar vyksta derybos su vienu Amerikos atstovu „Leeds Highfidelity“. Taip pat rinką matau ir sparčiai besivystančiose Tolimųjų Rytų valstybėse bei turtingesnėse Europos šalyse“, – apie savo gaminio perspektyvas prabyla Č.Paplauskas.
Beje, keliose specializuotose užsienio svetainėse jau pasirodė pirmosios „Nida Mk1“ apžvalgos, nors pati komercinė sistemos versija baigta tik šiemet, be to, kai kurios dalys vis dar tobulinamos.
Ponas Česlovas pripažįsta, kad dabar svarbiausia – pademonstruoti sistemą galimiems pirkėjams. Tarkime, dalyvavimas vienoje didžiausių parodų Las Vegase – labai reikalingas, bet Lietuvos inžinieriui sunkiai įvykdomas uždavinys. „Vien parodos vieta (kambarys) kelioms dienoms kainuoja apie 20 tūkst. dolerių! Taip pat reikalinga reklama žurnaluose ir ekspertų apžvalgos. Sunkią ir gremėzdišką sistemą reikia išsiųsti, sumokėti už darbą ir… pusmetį laukti apžvalgininko atsiliepimo“, – apie garso atkūrimo sistemų rinkodaros subtilybes pasakoja Č.Paplauskas.
Pasak A.Skernevičiaus, šis gabus ir patyręs inžinierius turi viską, kad sukurtų gerą produktą: galvą, išsilavinimą, ausis ir geras rankas, tad belieka palinkėti, kad jam pasisektų rasti ir gerą vadybininką.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.