Matant, kaip nekilnojamojo turto (NT) rinkos veikėjai entuziastingai plėtoja projektus senose ir apleistose gamyklose, atrodo, kad bent jau šis NT rinkos segmentas tikrai nesnaudžia. Pastaruoju metu itin pamėgti loftai – populiariausia tokių investicijų iliustracija. Buvusios gamyklos esą kyla naujam gyvenimui, tai yra gyvenamojo būsto funkcijai.

Tai tiesa – tam tikras sluoksnis pirkėjų iš tiesų domisi galimybe įsikurti netradicinėse patalpose, kurios teikia ir fizinės erdvės, ir daugiau galimybių pasireikšti dizainerių fantazijai. Tačiau ar tokiuose statiniuose įsikuriantys gyventojai yra tikri, kad aplinka – neužteršta? Juolab kad pirkdami būstą buvusiose gamyklose žmonės dažniausiai įsigyja ne gyvenamosios, o gamybinės paskirties patalpas.

NT ekspertai pripažįsta, kad būstu buvusiuose pramoniniuose objektuose besidomintys pirkėjai klausinėja ir apie aplinką. „Tai viena pagrindinių diskusijų su klientais temų. Labiausiai juos domina, kokia konkrečiai veikla buvo anksčiau plėtojama objekte, juk nuo to iš esmės priklauso ir jo tarša“, – sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.

Jis pažymėjo, kad dažniausiai buvusių gamyklų patalpos, pertvarkytos į gyvenamąsias, dokumentuose lieka gamybinės paskirties. „Toks būstas gali tapti NT mokesčio objektu – juk komercinės paskirties patalpos yra apmokestinamos. Be to, nors kvadratinis metras tokio būsto gali būti pigesnis nei įprasto ekonominės klasės buto, ilgalaikiu laikotarpiu išlaikyti loftą yra brangiau – dėl aukštų lubų, didelės erdvės šildymo ir panašiai“, – dėstė R. Pleteras.

Anot pašnekovo, tam tikra loftų pasiūla reikalinga rinkai. Iki 2009 metų tokios nebuvo apskritai. „Gal tai ir nebuvo visiškai gerai, nes tam tikra paklausa yra. Tačiau tokia pasiūla, kokia yra dabar, irgi kelia klausimą: ar rinka bus pajėgi visais loftais pasinaudoti?“ – svarstė R. Pleteras.

sa.lt