KTU

Trys Kauno universitetai sukirto rankomis dėl bendro plano: 2022-aisiais turėtų atgimti istorinis Lietuvos universitetas, gyvavęs tarpukariu. Vienytis ilgainiui turėtų ir kitos šalies aukštosios mokyklos, nes mažieji universitetai išgyventi nepajėgs.

Kad mažai Lietuvai nereikia tankaus mažų universitetų tinklo, kalbama jau seniai. Lietuvoje veikia 23 universitetinės aukštosios mokyklos, 14 iš jų yra valstybinės. Dalis jų siūlo tokias pat studijų programas, o stojančiųjų per metus sumažėjo 10 proc.
Todėl ekspertai neatmeta galimybės, kad anksčiau pasėta mintis apie tik du valstybinius universitetus Kaune ir Vilniuje yra visai reali. O ką daugiau daryti, kai tokias pat studijų programas siūlo dešimtys universitetų?
„Nors Lietuvos aukštosios mokyklos linkusios peštis dėl krepšelių ir kuklaus finansavimo, jos nebando išeiti į aukštesnę lygą. Bet reikia mąstyti globaliai. Nemanau, kad susijungę Kauno universitetai sieks kovoti su Vilniaus universitetu. Jie konkuruos su Varšuvos, Rygos, Skandinavijos ir geriausiais Vokietijos universitetais“, – tikisi Mykolo Romerio universiteto (MRU) prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas.
Konkurencinį pranašumą, pasak jo, užtikrins aukštesnė kokybė, nes sujungę mokslininkus ir dėstytojus universitetai galės geriau įgyvendinti beveik analogiškas studijų programas. Taip jos esą galės surinkti pakankamas studentų grupes, nes dabar dešimties magistrantų grupės mokslai panašesni į individualias studijas.

Studentų drastiškai mažėja
Būdamas Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi G.Viliūnas dar 2009 m. neabejojo, kad universitetus reikia jungti. Paklaustas, ar situacija, jo nuomone, nepasikeitė, ekspertas nukerta, kad poreikis pertvarkyti universitetų tinklą šiandien tik paaštrėjo.
2009 m. buvusios prognozės virto realiu scenarijumi: išskaidyto universitetų tinklo neracionalumas pasirodė esąs ryškesnis. Juk kelių aukštųjų darinys racionaliau naudotų išteklius ir valdytų materialiąją infrastruktūrą. Prorektoriaus teigimu, poreikį jungti aukštąsias mokyklas sustiprino ir nuosekliai retėjančios studentų gretos – pernai į aukštąsias mokyklas stojo 35,5 tūkst. pretendentų, arba beveik 10 proc. mažiau nei 2012 m.
Prastėjanti demografinė padėtis yra argumentas universitetams susitelkti, tačiau jų vienijimasis turėtų būti paremtas didesnėmis galimybėmis.
„Kokybė, konkurencingumas, efektyvumas“, – tokius tris esminius stimulus susijungti išskiria vieno iš Lietuvos universiteto projekto dalyvių – Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas. Jis įsitikinęs, kad kokybės siekiančioms aukštosioms mokykloms konsoliduoti mokslinę, pedagoginę ir kitą universiteto veiklą bei įtvirtinti tarpkryptines studijas yra būtina. Tik tokia stipri struktūra gali tapti konkurencinga ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje.
„Žinoma, atėjo laikai, kai turime skaičiuoti pinigus – siekti veiklos efektyvumo ir įvertinti sąnaudas. Vis dėlto dabar nerūksta universitetų dubliavimosi, dėstytojai bėgioja per kelis universitetus, o vien Kaune yra kelios matematikos katedros“, – apie poreikį efektyviau naudoti valstybės lėšas kalba KTU rektorius.

Jungtis nori ne visi
Akademikai sutartinai tvirtina, kad globaliame pasaulyje reikia tvirtos aukštosios mokyklos struktūros, kuri pajėgtų įgyvendinti reformas, prisitaikyti prie kintančios aplinkos, investuoti į naujas įstaigas ir mokslinius tyrimus. Reikia sutelkti mokslo išteklius, užtikrinti tam tikrą mokslininkų skaičių, prisikviesti iš užsienio vizituojančių dėstytojų, tačiau leisti sau tokios prabangos negali maži universitetai, kurie šalia besiformuojančių galiūnų stokoja ir studentų, ir lėšų, ir dėstymo kokybės.
„Mintis, kad nišiniai, maži universitetai išliks ir užtikrins kokybę, primena demagogiją. Šiandien be molekulinės biologijos ar kvantinės fizikos neparengsi nė gero sporto specialisto – viskas paremta naujausių technologijų ir inovacijų pagrindu, – aiškina P.Baršauskas. – Žinoma, pasaulyje yra puikiai veikiančių mažų senųjų universitetų, tačiau jiems suteikiamas didžiausias finansavimas ir geriausias aptarnavimas.“
Kyla klausimas, kaip į bendrą kelių universitetų struktūrą integruoti specializuotus universitetus. G.Viliūno teigimu, besijungiantys universitetai savo profilį grynina: KTU pamažu atsisako socialinės krypties mokslų, humanitarinius mokslus kompensuoti bando antrasis projekto dalyvis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), o trečiojo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kryptys šiek tiek labiau specializuotos.
Tačiau atrodo, kad kiti specializuoti universitetai – Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos sporto (LSU), dar gruodį taip pat ketinę prisijungti prie Lietuvos universiteto, saugos savo nepriklausomybę. ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas paaiškino, kad universiteto bendruomenė linkusi bendradarbiauti su kitais Kauno universitetais, tačiau autonomijos pagrindais. Prieš porą metų patvirtinęs savo strateginį planą, įtvirtinęs misiją ir viziją, ASU mato save kaip specializuotą žemės ūkio universitetą. Rektoriaus teigimu, pasaulyje yra nemažai panašių aukštųjų mokyklų, kurios turėdamos vos 5 tūkst. studentų pasiekia reitingų viršūnes.
„Manau, kad universitetai turi teisę nuspręsti, kaip jiems elgtis. Žinoma, yra didelių klasikinių universitetų, kurie įgauna konkurencinių pranašumų. Bet pranašumų turi ir maži universitetai, kurie gali vaidinti svarbų vaidmenį būdami arčiau žmonių. Be to, mūsų studijų programos unikalios, kitų lyg ir nedubliuojame“, – svarsto A.Maziliauskas.
ASU rektorius įsitikinęs, kad specializuotam universitetui lengviau reaguoti į greitai kintančius poreikius, o prisijungus prie didelio universiteto kiltų pavojus atitrūkti nuo žemės ūkio sektoriaus.
„Žinoma, modeliai įvairūs. Pavyzdžiui, Švedija, Norvegija, Islandija turi atskirus žemės ūkio universitetus, o Danijoje Karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas įjungtas į Kopenhagos universiteto sudėtį. Lietuvoje kai kas bando pateikti šį pavyzdį kaip gerąją patirtį, tačiau kai susitinkame su šiais savo partneriais, pasirodo, kad jie nėra labai laimingi, tad svarsto, jog ne viskas padaryta iki galo“, – komentuoja A.Maziliauskas.

Geriausi universitetai – jungtiniai
Vis dėlto užsienyje universitetų jungimasis jau tapo tendencija. KTU universiteto partneris Alto universitetas Helsinkyje susiformavo, kai stiprus technikos universitetas pritrūko kūrybinio proveržio ir idėjinio potencialo, todėl į technologijų programas integravo Helsinkio menų ir dizaino universiteto turinį. 2010 m. Alto universiteto kompoziciją užbaigė trečiasis elementas – garsioji Helsinkio ekonomikos mokykla.
„O štai lyderiaujančiame Masačusetso technologijų institute šalia technologijų ir inžinerijos yra 30 proc. meno. Vadinasi, šiuolaikinis gyvenimas reikalauja tarpdiscipliniškumo ir kūrybos, į tai reikia reaguoti. Todėl ir mes nenorime apsiriboti vien technologijomis, o medicinai reikia ir to, ir to. Juk Stanfordo universiteto medicina be inžinerijos ir technologijų perspektyvų neturėtų“, – prestižinių pasaulio aukštųjų mokyklų prioritetus apžvelgia KTU rektorius P.Baršauskas.
G.Viliūno tikinimu, jungimosi modelių esama įvairių. Pavyzdžiui, Strasbūro universitetas, turintis 41 tūkst. studentų, susikūrė iš trijų specializuotų Prancūzijos universitetų, o Mančesterio Viktorijos universitetas bei Mančesterio universiteto mokslo ir technologijos institutas per penkerius metus virto Mančesterio universitetu.
„Vienais atvejais dariniai yra originalūs, o Kaunas, matyt, pagrįstai renkasi klasikinio universiteto modelį, bet tai neužkerta kelio inovacijoms“, – neabejoja MRU prorektorius.
Neseną specializuoto susijungimo pavyzdį turi ir Lietuva: Lietuvos veterinarijos akademija susijungė su Kauno medicinos universitetu. Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko teigimu, LSMU vardas pasaulyje žinomesnis nei kitų laikinosios sostinės universitetų. Tai esą leidžia pritraukti užsienio studentų, galinčių mokėti už mokslą. Kaune susijungusios aukštosios mokyklos geriau išnaudoja ir infrastruktūrą.
„Skyrėme LSMU buvusią Vilijampolės mokyklą, kuri nebuvo populiari, ten mokėsi apie 200 mokinių. Šiandien joje – per 500 auklėtinių, dirba nauji mokytojai, direktorius. Mokykla jau pradeda konkuruoti su Kauno jėzuitų ir KTU gimnazijomis“, – komentavo A.Kupčinskas.