Pastaraisiais metais stipriai patobulėjusios celiuliozės gamybos technologijos privertė naujai pažvelgti į inovatyvius šios medžiagos panaudojimo būdus.

Per kelerius praėjusius metus pasaulio drabužių rinką sukrėtė keli ryškūs medvilnės kainų šuoliai, drabužių gamintojus priversdami iš naujo pažvelgti į dirbtinį šilką, kuris gaminamas iš medžio celiuliozės. Nors šiandien medvilnės kainos nukritusios, prognozuojama, kad šio ištekliaus kainos tik didės – dėl vis labiau šylančio planetos klimato bei ryškėjančio vandens trūkumo. Juk kilogramui medvilnės užauginti prireikia daugiau nei 10 tūkst. litrų vandens.
Taip pat nereikia pamiršti didėjančios žmonių populiacijos ir jos maisto poreikio – vis dažniau medvilnę iš jai reikalingų derlingų žemės plotų išstumia maistinės kultūros. Tuo tarpu Kinijos vidurinė klasė perka daugiau drabužių, tad tekstilės pramonė pradėjo rimtai ieškoti medvilnės alternatyvų.
Dirbtinis šilkas atrastas daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau antroje XX a. pusėje susidomėjimas juo sumažėjo. Ši medžiaga gaminama iš medienos, kuri mechaniniu, cheminiu arba terminiu būdu sutrinama iki smulkiausių ją sudarančių gijų. Iš jų galima pagaminti tvirtesnį, geriau praleidžiantį orą bei sugeriantį drėgmę pluoštą, nei medvilnė ar drobė. Išsigandusius dėl miškų naikinimo aplinkosaugininkus galima nuraminti – drabužiams reikalingai celiuliozei gaminti puikiai tinka tokie greitai augantys augalai, kaip bambukai ar kanapės.
Beje, bambukai tampa labai geru kietmedžio pakaitalu statybų bei baldų pramonėje – iš smulkintų bambukų pagamintos plokštės tinka netgi grindų dangai.
Pernai viena didžiausių Kinijos dirbtinio šilko gamintojų „Fulida Group Holdings“ nusipirko celiuliozės fabriką „Neucel Specialty Cellulose“ Kanadoje. Kita Kanados įmonė „Fortress Paper Ltd“, iki šiol gaminusi popierių, praėjusiais metais dalį savo fabrikų perorientavo į celiuliozės, tinkamos dirbtiniam šilkui, gamybą. Įmonės direktorius Chadas Wasilenkoffas tikisi, kad per artimiausius metus ji taps didžiausia tokios celiuliozės gamintoja.
„Pirmas dalykas, kurį įsigyja tipiškas Kinijos vidurinė klasės atstovas, yra mobilusis telefonas. Iš karto po to jis imasi atnaujinti savo garderobą“, – taip savo verslo perspektyvas mato Ch.Wasilenkoffas.
„Mediniais“ drabužiais domimasi ne tik dėl pigesnės gamybos žaliavos – dirbtinis šilkas sulaukia vis daugiau ir aukštosios mados kūrėjų dėmesio. Tarkim, pernai mados namai „Isaac Mizrahi“ savo kolekcijose naudojo nemažai dirbtinio šilko.

„Medinė“ nanomedžiaga

Vis dėlto daug įdomesnė iš medžio išgaunama medžiaga yra vadinamoji nanokristalinė celiuliozė (toliau – nanoceliuliozė). Atrasta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, didesnio susidomėjimo ji sulaukė tik pastaruoju metu, mat jai gaminti reikalingos technologijos atpigo. Kad būtų pagaminta ši medžiaga, medieną reikia susmulkinti iki ypač plonų ir gan ilgų siūlelių – nanokristalų, iš kurių paskui „suklijuojamas“ pluoštas. Šis pluoštas, be to, kad yra gaminamas iš natūralių medžiagų, pasižymi didžiuliu patvarumu. Pavyzdžiui, įmaišius jo į įprastą plastiką ar popierių, šie tampa kelis tūkstančius kartų tvirtesni. Teoriškai nanoceliuliozės pluoštas pasižymi netgi didesniu patvarumu nei neperšaunamoms liemenėms gaminti naudojamas kevlaras.
Kita šios „medinės“ nanomedžiagos savybė – ypač efektyvus drėgmės sugėrimas. Dėl šios savybės ji vis dažniau naudojama medicinoje (tvarsčiams) bei kai kuriuose kosmetikos produktuose. Nanoceliuliozės pluoštu padengti kitų medžiagų paviršiai pakeičia ir kai kurias fizines savybes. Pavyzdžiui, ja padengtas popierius gali reaguoti į elektromagnetinį lauką – o tai jau nauji nearti dirvonai elektronikos gamintojams.
Apie didėjantį susidomėjimą šia inovatyvia medžiaga byloja ir tai, kad 2011-ųjų vasarą Kanadoje įkurtos net dvi įmonės, kurios imsis masinės nanoceliuliozės gamybos bei tirs galimus naujus komercinio pritaikymo būdus.
Nanoceliuliozė yra gana egzotiška ir nauja medžiaga, užtat nemažai bendrovių ieško būdų, kaip patobulinti visiems pažįstamą celiuliozę. Tokiomis perspektyvomis ypač susidomėjo Skandinavijos šalių įmonės, juk šiose valstybėse plyti gausūs miškų masyvai.
Be aplinkosaugos ir inovacijų, šia linkme judėti verčia ir kiti motyvai – elektronikos amžiuje stipriai sumažėjusi popieriaus paklausa ir vis labiau brangstanti įvairaus plastiko gamybai naudojama nafta. Štai Švedijos bendrovė „Sodra“ pristatė pagerintą ir ypač tvirtą celiuliozę „DuraPulp“, iš kurios pradėtos gaminti kėdės, staliniai šviestuvai, vazos, – šie produktai išskirtinai lengvi, tačiau pakankamai tvirti. Taip pat ši bendrovė ėmėsi gaminti ypač lengvą ir porėtą popierių bei ypač tvirtą ir ploną kartoną, kurie ateityje pakeis pakuotėms skirtą plastiką.
Bene svarbiausia šių medžiagų savybė – jos greitai suyra ir nepalieka jokių pavojingų cheminių medžiagų.