Lietuvoje ypač didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos projektams, Lietuvos mokslą ir pramonę pakelsiantiems į pasaulinį lygį. Apie tai, kokie projektai turi galimybes gauti finansavimą MTEP veiklos rūšims, ir apskritai – kas yra MTEP veikla, kalbamės su Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.
Austė MERKYTĖ
– Norint kalbėti apie MTEP veiklos finansavimą reikia susitarti, kas tai yra. Ką Lietuvos valstybės institucijos laiko MTEP veikla?
– Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai pokyčiai, susiję su mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politikos peržiūra, – parengtas ir šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo naujos redakcijos projektas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą, pradedamas sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimas ir pan.
MTI – valstybės gyvenimo sritys, kurios šiuolaikinėmis sąlygomis daro didžiausią įtaką šalies konkurencingumui. Todėl akivaizdu, kad siekiant protingos ir naudingos šaliai MTI politikos bei efektyvaus jos įgyvendinimo labai svarbu susitarti dėl šių sričių terminijos.
LIC kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei kitais partneriais trejus metus vykdė projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“, kurio metu teikė konsultacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymo, intelektinės nuosavybės apsaugos, skatino prototipų komercinimą versle.
Vykstantys procesai tiek politiniu lygmeniu, tiek verslo ir mokslo visuomenėje nėra vertinami vienareikšmiškai ir kursto viešą polemiką bei diskusijas, kurios kartais įstringa prie, rodos, iš esmės visiems akivaizdžių ir senai jau turėjusių būti išspręstų klausimų, – skirtingų su MTI sritimis susijusių terminų ir jų apibrėžimų interpretacijų. Lietuvoje nėra vienodų MTI srityse vartojamų terminų apibrėžimų – dalis svarbiausių šių sričių terminų skirtinguose teisės aktuose vadinami skirtingai, apibrėžiami skirtingai arba nedera su tarptautinėje praktikoje pripažintais ir plačiai taikomais apibrėžimais.
Dar viena problema – netikslus tarptautinių terminų ir jų apibrėžimų vertimas į lietuvių kalbą. Tai lemia suinteresuotų proceso dalyvių tarpusavio „nesusikalbėjimą“ ir holistinio požiūrio į MTI politiką trūkumą. Nes joks prasmingas ir tvarus kolektyvinės kūrybos veiksmas ir rezultatas neįmanomas, jei jis nėra grindžiamas taip pat (vienodai) suprantamų tikslų, sąvokų ir nestatomas ant tų pačių vertybinių pamatų.
Bendro susitarimo dėl vienodos MTI terminijos vartojimo ir jos turinyje slypinčios ideologijos vienodo supratimo, kaip esminių pokyčių šiose srityse įgyvendinimo sėkmės veiksnio, būtinumą akcentuoja tiek už MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos valdžios institucijos, tiek mokslo visuomenė, tiek svarbiausios šalies verslo asocijuotos struktūros. Tačiau visos pusės, pateikdamos savo MTI sričių terminų versijas ir interpretuodamos įtvirtintas teisės aktuose, akcentuoja tik atskiroms interesų grupėms naudingus aspektus. Todėl siekiant susitarti dėl esminių MTEP ir inovacine veikla grįsto šalies konkurencingumo vystymo principų svarbiausia yra užtikrinti, kad visos šiame procese dalyvaujančios pusės – politikos kūrėjai, jos įgyvendintojai, verslas, mokslas ir visuomenė kalbėtų ta pačia kalba.
– Tai kokia turėtų būti „ta pati kalba“?
– Tarptautiniu mastu pripažinti mokslo ir technologijų sričių terminų apibrėžimai bei susijusių šių sričių veiklos rūšių klasifikacija yra pateikiama jau nuo 1962 m. EBPO leidžiamame ir periodiškai atnaujinamame Frascati vadove (angl. „Frascati Manual“). Šiame leidinyje apibrėžiami terminai, susiję su mokslinės ir technologinės veiklos, t.y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, rūšimis, pateikiama detali šių apibrėžimų interpretacija, nustatomi rodikliai, kuriais matuojamos MTEP veiklos rūšys, ir parodyta, kokios veiklos rūšys priskiriamos ar nepriskiriamos prie MTEP veiklos.
Inovacijų srityje EBPO naudoja Oslo vadovą (angl. „Oslo Manual“), kuriame apibrėžiama, kas yra inovacija, nustatomi pagrindiniai inovacinės veiklos rodikliai ir pateikiamos tipinių šios veiklos atvejų interpretacijos. 2003 m. išleistas trečias Oslo vadovo leidimas, kuris šiemet taip pat išverstas į lietuvių kalbą.
2002 m. 6-asis Frascati vadovo leidimas buvo išverstas ir į lietuvių kalbą, o jame pateikti terminų apibrėžimai pradėti taikyti MTEP veiklos teisinio reglamentavimo srityje (pvz., LR mokslo ir studijų įstatyme, įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose). Tačiau, nepaisant to, dėl nevisiškai taisyklingo Frascati vadovo, kitų ES ir EBPO susijusių dokumentų vertimo ir skirtingo jų interpretavimo MTEP srities sąvokos, nors ir atkartoja formuluotes, iš esmės turi reikšmingų netikslumų, sudarančių galimybes įvairiems aiškinimams ir tampančių suinteresuotų pusių tarpusavio prieštaravimo priežastimi.
Aktualiausi klausimai, kurie kelia didžiausius nesutarimus ir yra įvairių turinio interpretacijų pagrindas, susiję su skirtingu eksperimentinės plėtros (EP) veiklų traktavimu (pvz., ar EP turi būti būtinai grįsta mokslinių tyrimų metu gautomis žiniomis; ar žinios taip pat gali būti generuojamos vykdant tyrimus verslo įmonėse; ar mokslinius tyrimus vykdo tik mokslininkai ar ir tyrėjai, dirbantys verslo įmonėse, ir pan.).
Šių metų spalį pasirodė atnaujinta, jau 7-oji Frascati vadovo versija. Šių gairių atnaujinimą lėmė kelios priežastys: besikeičiantis požiūris į visų tipų žinių kūrimo, valdymo ir pritaikymo naujų produktų kūrimui procesus, poreikis patobulinti MTEP veiklos išaiškinimo metodologiją tiek statistiniams, tiek naujosios MTI politikos tikslams, pokyčiai MTEP veiklos organizavimo specifikoje (pvz., MTEP veiklos organizavimas projektiniu principu), didėjanti MTEP veiklos globalizacija ir kiti veiksniai. Naujasis Frascati vadovo leidimas geriau išaiškina ir apima verslo išlaidų MTEP veiklai matavimo problematiką, mokesčių lengvatų subjektams, vykdantiems MTEP veiklą, temą ir pan.
Atsižvelgiant į naujai atsiradusius iššūkius, naujajame Frascati vadovo leidime pateikiamas atnaujintas MTEP veiklos apibrėžimas: „moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros veikla yra kūrybinė ir sisteminga veikla, vykdoma siekiant padidinti žinių, įskaitant žinias apie žmoniją, kultūrą ir visuomenę, išteklius ir surasti naujus taikymus turimoms žinioms“.
– Kuo ši sąvoka skiriasi nuo anksčiau vartoto MTEP apibrėžimo?
– Kitaip nei 2002 m., naujai suformuluotas MTEP veiklos, kaip kompleksinės veiklos, apibrėžimas pabrėžia, kad žinios, naudojamos EP veikloje, nebūtinai turi būti mokslinių tyrimų rezultatas, t.y. bet kokių žinių taikymas naujų produktų (ir procesų) kūrimui yra EP veikla. Tačiau, remiantis nauju apibrėžimu, MTEP veikla suprantama kaip vieninga kompleksinė veikla, jos vykdymo metu gali būti sukuriamos tiek mokslinės, tiek praktinės žinios, kurios gali būti panaudotos naujų produktų kūrimui. Taigi EP irgi laikoma kūrybine veikla, didinančia žinojimą, t.y. kuriančia žinias.
Atsižvelgiant į tai, EP veiklą siūloma apibrėžti taip: „moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptomis ir naujai kuriamomis žiniomis grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ir procesus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus“. Iki tol vyravo nuostata, kad EP metu naujos žinios nėra kuriamos, bet šios veiklos procese jau sukurtos ir įgytos žinios yra pritaikomos produktų ar procesų kūrimui ar jų tobulinimui. Tai rodo, jog tarptautinėje erdvėje aiškiai atsisakoma „linijinio“ požiūrio į MTEP bei inovacijų procesus ir akcentuojama, kad žinios yra kuriamos tiek vykdant mokslinius tyrimus, tiek EP veiklą.
MTEP veikla yra sudėtinė veikla, susidedanti iš dviejų labai skirtingų ir tuo pačiu metu labai panašių veiklos rūšių, sudėtingai sąveikaujančių tarpusavyje: mokslinių tyrimų (MT) ir EP veiklos. Iš tikrųjų jas skiria tai, kad MT atveju moksliniais metodais siekiama išsiaiškinti gamtos dėsnius, o EP atveju žmogus ieško sprendimų savo poreikiams patenkinti. MT ir EP veiklas vienija joms abiem būdingas naujumo aspektas – abiem atvejais kuriamos arba naujos žinios, arba nauji produktai.
– Kas šiuo laikotarpiu laikoma tyrėju?
– Atsižvelgiant į naująsias tendencijas, 7-ojoje vadovo versijoje taip pat naujai apibrėžiama tyrėjo sąvoka – tyrėjai apibrėžiami kaip specialistai, dirbantys konceptualizuojant ar kuriant naujas žinias. Jie vykdo mokslinius tyrimus, kuria ar tobulina koncepcijas, teorijas, modelius, technines priemones, programinę įrangą ar operacinius metodus. Palyginimui, LR mokslo ir studijų įstatyme tyrėju yra laikomas „aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams“.
Svarbu tai, jog pasauliniu mastu laikoma, kad tyrėjas nebūtinai yra asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, o jo kompetencijas apsprendžia atliekamos funkcijos. Toks nevienodas tyrėjo sąvokos interpretavimas kuria kontroversišką situaciją tarptautiniu mastu matuojant ir lyginant šalies MTEP veiklos rezultatų statistinius duomenis.
– Kodėl apskritai ėmėtės analizuoti sąvokas ir apibrėžimus?
– Įvertinus pasaulyje besikeičiančias MTEP veiklos sąvokų traktavimo tendencijas reikia tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta rengiant ar tobulinant Lietuvos MTEP ir inovacijų veiklas reglamentuojančius teisės aktus, inicijuojant reformas ar renkant statistinius MTEP veiklos rezultatų duomenis bei atliekant statistinius tyrimus. Susitarus dėl adekvačių ir tarptautinius standartus atitinkančių MTEP srities sąvokų vartojimo ir jų turinio interpretavimo tiek politiniu lygmeniu, tiek verslo bei mokslo bendruomenėse ir vienodai apibrėžus juos įvairiuose teisės aktuose, būtų galima bendrai sutelkti jėgas siekiant kryptingai įgyvendinti kokybinius pokyčius, neįstringant užburtame diskusijų rate. Pasakyčiau dar daugiau; EP veiklos, kaip pagrindinės veiklos, užtikrinančios naujų konkurencingų produktų sukūrimą, aiškesnis suvokimas leistų šios veiklos skatinimui skirti didesnį valstybės dėmesį.
Didžioji dalis įmonių nuolatos tobulina savo produktus ir kuria naujus, naudodamos praktines (technologines ir verslo) žinias, t.y. vykdydamos tik EP veiklą. Valstybės uždavinys – skatinti ir mokslinius tyrimus, ir EP veiklą. Skatinti tiek moksle, tiek versle, ir įvairiomis kombinacijomis, t.y išnaudojant visus MTEP veiklos požymius, įvardytus 7-ojoje Frascati vadovo versijoje. Tuo labiau kad Lietuvos laukia ypač dideli iššūkiai ne tik unifikuojant bazines MTEP sąvokas, bet ir apibrėžiant MTEP ir inovacijų veiklų dalykinį pobūdį vadovaujantis 5 privalomais MTEP veiklos požymiais (naujumo, kūrybiškumo, neapibrėžtumo, sistemiškumo, galimybės tiražuoti ir/arba perduoti), įvardytais 7-ojoje Frascati vadovo versijoje.
Užs. Nr. VPL1019