"Veido" archyvas

“Orange” batai einant gamina elektrą

Pasaulio ekonomikai atsigaunant, šiemet mokslininkai, išradėjai, didelės ir mažesnės korporacijos laisviau atleido diržus ir vėl stebino mokslo laimėjimais. Išradimų, keisčiausių ir netikėčiausių prietaisų ir įrenginių, skirtų palengvinti ar paįvairinti žmogaus gyvenimą, galima priskaičiuoti tūkstančius. Tačiau žurnalas “Times” išrinko 50 svarbiausiųjų, tarp jų – revoliuciją žiniasklaidoje, medicinoje ar infrastruktūros sprendimuose sukėlę 2010-ųjų laimėjimai.

Ir vėl technologinis perversmas?

Skambią frazę “technologinis perversmas” girdime dažnokai. Tačiau apibūdinant šių metų technologijų atradimus be jos sunkiai išsiverstume. Juk būtent 2010-ieji tapo planšetinių kompiuterių eros pradžia. O planšetiniai kompiuteriai savo ruožtu per keletą mėnesių aukštyn kojom apvertė suvokimą apie žiniasklaidą ir knygų skaitymą.

Tad ne atsitiktinai pačiu reikšmingiausiu metų išradimu technologijų srityje “Times” šiemet vadina kompanijos “Apple” kūrinį “iPad”. Argumentas paprastas – nors ši kompanija dažniausiai naudojasi kitų idėjomis ir tiesiog perdaro tai, kas jau sukurta, tačiau perdaro geriausiai.

Ne ką mažiau liaupsių nusipelno ir kiti šiemet pasaulį išvydę technologiniai sumanymai. Tarkime, prietaisas “Looxcie”. Tai už ausies nešiojama kamera, kuri fiksuoja viską, ką matome, ir išsaugo šią informaciją penkias valandas. Tai reiškia, jei grįžęs namo pamanėte, kad kažkurioje vitrinoje matėte jums patikusį daiktą bet nepamenate, kur tiksliai tai buvo, jums tereikia peržiūrėti šią informaciją iš “Looxcie”.

Be to, šis prietaisas gali atstoti (ir pranokti) įprastą vaizdo kamerą. Tarkime, kiek gyvenime pasitaiko akimirkų, kai pasigailite, kad nenufilmavote tik todėl, jog po ranka neturėjote kameros ar nespėjote jos įjungti. “Looxcie” išsprendžia šią problemą, nes šia kamera nuolat fiksuojamą vaizdą galima išsaugoti ir perkelti į laikmenas.

Stulbinanti pažanga medicinoje

Daug svarbių atradimų šiemet įvyko ir medicinos srityje.

Vienas labiausiai gniaužiančių kvapą – dirbtinė gyvybė. Iš sintetinių medžiagų mokslininkams pavyko sukurti tokias ląsteles, kurios savyje turi ne tik DNR, bet ir skyla, vadinasi, dauginasi. Šis laimėjimas pavyko po 15 metų bandymų ir nesėkmių, ir kaip tik tuomet, kai jau imta manyti, jog dirbtinės gyvybės sukurti taip ir nepavyks.

Beje, šis išradimas ne vien pramoga. Iš sintetinių medžiagų išmokus kurti gyvas ląsteles, mokslininkai galės žaibiškai kurti vakcinas – prasidėjus naujo tipo kurios nors ligos protrūkiui, nebereikės mėnesių mėnesius laukti laboratorijose lėtai kuriamų virusą naikinančių preparatų, nes užteks paimti virusą ir pagal jo pavyzdį tiesiog iš sintetinių medžiagų pagaminti vakciną.

Kai kuo panašiu išradimu galima laikyti ir šiemet pasirodžiusį vadinamąjį 3D bioprinterį. Jis pagal vienos ląstelės pavyzdį gali sukurti daugiau tokių pačių ląstelių, iš kurių vėliau taip pat sukuriami transplantacijai tinkami žmogaus audiniai ar venos. Svarbiausia, kad jos neatmetamos organizmo kaip svetimkūnis, nes pagamintos pagal to žmogaus ląstelės pavyzdį.

Be to, šiemet pirmą kartą laboratorijoje išmokta “užauginti” žmogaus plaučius. O tai reiškia visišką revoliuciją organų transplantacijoje, mat sergantiems žmonėms, kurie dabar mėnesių mėnesiais laukia donorų, galės būti tiesiog laboratorijoje sukuriami būtent jiems tinkami organai.

Ne ką mažiau galima pasidžiaugti ir, tarkime, šiemet pasaulį išvydusiu prietaisu, leidžiančiu paralyžiuotiems ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms vien akių judesiais piešti ar rašyti kompiuteriu. Tai leidžia unikalūs akių judesius nuskaitantys akiniai, kurie iš esmės perkelia mintis į kompiuterio ekraną.

Aplodismentų vertas ir mechanizmas, vadinamas “eLeg” arba “eKoja”. Tai protingas mechanizmas – dirbtinė koja, kuri juda reaguodama į žmogaus rankos judesius. Visa tai suteikia galimybę žmonėms, kurie negali patys valdyti kojų, ne tik atsistoti, bet ir vaikščioti.

Na, o JAV studentai laboratorijoje šiemet sukūrė ir unikalų inkubatorių-robotą kūdikiams, kuris pats save aprūpina energija – skleidžia šilumą, ventiliuoja orą, reaguoja į kūdikio verksmą ir apie tai siunčia signalą medikams.

Tuo tarpu vienas nuotaikingesnių metų išradimų medicinos srityje yra dirbtinis uodas. Mokslininkai trina rankas ir teigia, kad maliariniams uodams ateina juodos dienos. Mat laboratorijoje jie sukūrė stipresnį ir ištvermingesnį jų giminaitį, visiškai atsparų parazitui, sukeliančiam maliariją, kasmet nusinešančią milijoną gyvybių. Tikimasi, kad paleistas į laisvę šis dirbtinis ir maliarijos neplatinantis uodas maždaug per 10 metų visiškai išstums dabartinius maliarinius uodus, ir ši liga išnyks iš mūsų planetos.

Beje, su šiuo išradimu konkuruoja ir kitas. Buvęs “Microsoft” specialistas Nathanas Myhrvoldas šiemet sukūrė uodų gaudyklę-lazerį. Šis prietaisas sugeba atpažinti ir akimirksniu lazeriu užmušti uodą, kartu visiškai nepakenkdamas jokiems kitiems šalia esantiems vabzdžiams, gyvūnams ar žmoėms.

Taip yra todėl, kad prietaisas atpažįsta uodą, įvertindamas jo dydį ir mojavimo sparnais greitį, tad neliečia jokių kitų organizmų.

Sumanymai patogesniam gyvenimui

Daug mokslinių išradimų šiemet skirta tiesiog supaprastinti ir palengvinti kasdienį žmogaus gyvenimą. Tarkime, visiems žinomo “Twitter” įkūrėjas Jackas Dorsey šiemet sukūrė prietaisą, sujungiamą su išmaniuoju telefonu ir leidžiantį atsiskaityti kreditine kortele net ten, kur jos nepriimamos. Be to, taupomas popierius: sąskaita yra elektroninė, o čekis pasirašomas liečiant telefono ekraną.

Beje, telefonas šį čekį automatiškai atsiunčia ir elektroniniu paštu, tad nebereikia piniginėse nešiotis šūsnio popierinių sąskaitų, kurių gali prireikti, tarkime, prireikus garantinio aptarnavimo ar grąžinant nepatikusią prekę.

Kita šių metų naujovė – naujos rūšies klijai, vadinami sugru. Tiksliau, tai ir lipnūs klijai, ir nelipnus plastilinas kartu.

Sugru – tai silikoninį trintuką primenantis daiktas, kurį mokslininkai kūrė net penkerius metus. Stengtis buvo verta, nes dabar jis yra gana minkštas, kad jį būtų galima maigyti, bet ganėtinai tvirtas, kad sulipdytų medžiagas ar užkimštų ertmes. Jis klijuoja viską, nuo metalo iki audinio, bet gali būti panaudotas ir suminkštinti, tarkime, stalo kampą, į kurį nuolat užsigaunama praeinant.

Kalbant apie kitas puikias šių metų idėjas, verta paminėti ir filantropų džiaugsmą – naują aukų rinkimo būdą. Jį sukūrė komikso apie pusiau žmogų, pusiau zombį autorė Magen Callaghan, kuriai pristigo pinigų šiai knygai išleisti. Tad ji išsiuntė draugams laišką, siūlydama įsigyti knygą iš anksto. Kai surinkta suma netrukus viršijo lūkesčius, jai kilo mintis sukurti interneto svetainę www.kickstarter.com, kur galima bet kokia suma paremti įdomų ateities projektą ar sumanymą, jei jis stringa dėl lėšų stygiaus.

Nauja transporto era

Kalbant apie transportą, šiemet vienas įdomesnių atradimų – kompanijos “Amtrak” biodyzelinu varomas traukinys. Ir ne bet kokiu biodyzelinu, išgaunamu net ne iš augalų, o iš gyvulinės kilmės atliekų. Tai pirmas toks “ekologiškas” traukinys pasaulyje, beje, 20 proc. mažiau teršiantis orą.

Ne mažiau įdomus išradimas yra ir mašina be vairuotojo, šmaikščiai vadinama “aut2.0mobiliu”. Naujasis “Google Prius” – kompanijos “Google” automobilis – kimšte prikimštas jutiklių, daviklių ir navigacinių įrenginių, leidžiančių tobulai vertinti eismo sąlygas, sustoti prie šviesoforo ar saugiai apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį, išvengti pavojingos situacijos, netgi “nuspręsti” panaudoti garsinį signalą, kai dėl ko nors reikia perspėti kitus eismo dalyvius.

Tokia transporto priemonė labai naudinga vežant, tarkime, prekes ar tuomet, kai vairuotojas negali vairuoti (pavyzdžiui, yra neblaivus), mat pakanka automobiliui nurodyti galutinę kelionės vietą, ir šis į šią kelią leidžiasi visiškai savarankiškai.

Galiausiai, su transportu susijęs dar vienas be galo įdomus ir naudingas šių metų išradimas – autobusas automobiliams, kurį sugalvojo Kinijos kompanija “Shenzhen Huashi Future Parking Equipment”. Ši didžiulė transporto priemonė, manoma, išspręs ne tik spūsčių problemą didžiuosiuose Kinijos miestuose, kur vis daugiau gyventojų kasdien važinėja automobiliais. Ši transporto priemonė labai sumažins ir oro taršą, nes autobusu važiuojantys automobiliai neterš aplinkos išmetamosiomis dujomis.

"Veido" archyvas

Autobusas automobiliams

Šis autobusas primins metro – jam bus nutiesti atskiri dviejų juostų pločio keliai virš paprastiems automobiliams skirtų gatvių, o tokiame autobuse iš karto savo automobiliuose ilsėdamiesi galės važiuoti iki 1200 žmonių.

Pagal užsienio spaudą parengė Rima Janužytė