"Veido" archyvas

Startavusi 1997-aisiais, dabartinė “Google” korporacija verta jau daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių. Pradėjusi nuo interneto paieškos sistemos, dabar ji teikia kelias dešimtis įvairių paslaugų, nemažai jų – nemokamai.

Ekonomistai primena, kad kai kompanijos ar produkto pavadinimas tampa bendriniu žodžiu, tai būna blogas ženklas pačiai kompanijai ar produktui, mat jis praranda savo išskirtinumą. Nes tuo pačiu žodžiu pradedama vadinti ir konkurentų produkcija, o dėl to krinta pardavimo rodikliai. Bet yra viena kompanija, kuriai tai, regis, visa nerūpi.

Anglų kalboje “google” jau beveik prieš dešimtmetį tapo paieškos internete sinonimu, neseniai tai persimetė ir į lietuvių kalbą – neformalus žodelis “gūglinti” lengvai įsitvirtino jau ir tarp aktyviai IT pasaulyje gyvenančių lietuvių.
Nuo ko tai prasidėjo? Kaip susiformavo ir iškilo “Google” imperija? Ar visi jos žingsniai buvo sėkmingi? Ir kokie tolimesni “Google” planai?

Geriausia interneto paieška

Teigiama, kad pirmoji “Google” kūrėjų pažintis, įvykusi dar 1995-aisiais Stanfordo universitete, nebuvo itin maloni ir draugiška, greičiau atvirkščiai: 21 metų Sergejus Brinas ir 22-ejų Lawrence’as “Larry” Page’as ginčydavosi dėl kiekvieno nieko. Bet jau po metų abu vaikinai pradėjo kartu dirbti prie bendro projekto – interneto paieškos sistemos “BackRub”.

Nuo sistemos starto praėjus metams, vaikinai nusprendė pakeisti ir savo kūrinio pavadinimą. Naujuoju vardu buvo pasirinktas “Google”, kildinamas iš vieno didžiausių matematinių skaitmenų – gugolio (angl. “googol”), skaitine reikšme užrašomo vienetu su šimtu nulių. Pasak vaikinų, šis pavadinimas turėjo simbolizuoti jų kuriamos sistemos tikslą – aprėpti praktiškai begalinį informacijos kiekį internete.

Įdomu ir tai, kad pirmąją didelę investiciją “Google” gavo dar prieš įregistruojant bendrovę – 100 tūkst. JAV dolerių čekį tuomet dar ne iki galo juridiškai įformintai kompanijai išrašė kitos IT milžinės “Sun” įkūrėjas Andy Bechtolsheimas.

Interneto platybėse klajojusieji iki 2000 metų tikriausiai dar prisimena kitas tuo metu veikusias interneto paieškos sistemas – “AltaVista”, “Lycos”, “Infoseek” ar iki šių laikų išlikusią “Yahoo”. Tad kaip jas visas įveikė “Google”?

Pagrindinė priežastis – “Google” paieškos ir katalogavimo mechanizmas veikė tikrai gerai. Paieškos rezultatai buvo tikslesni nei kitose sistemose, tarp jų patekdavo mažiau su paieška nesusijusių rezultatų. To pasiekta sukūrus tikrai veiksmingą paieškos algoritmą – sistema ne tik ieškodavo raktinių žodžių, bet ir vykdydavo paties tinklalapio analizę, kai dauguma kitų paieškos sistemų tiesiog kataloguodavo svetaines. Tuo sėkmingai naudodavosi apsukrūs interneto reklamos vadybininkai, siekdami savo kuruojamus puslapius išstumti į pirmąsias paieškos rezultatų pozicijas.

Dar viena įdomi detalė, kad “Google” beveik nesireklamavo, – ar bent jau ne tiek, kiek tai darė konkurentai. Žinia apie “Google”, kaip apie geriausią paieškos sistemą, sklido iš lūpų į lūpas, taip bendrovei darydama geriausią ir natūraliausią reklamą.

Milžiniškas paštas

Antras sėkmingas žingsnis, padėjęs “Google” tapti IT kompanijų gigantu, – inovatyvaus elektroninio pašto pasiūlymas. Gigabaito talpos pašto dėžutė 2004-aisiais buvo išties daug. Pradėjęs veikti prieš šešerius metus, “Gmail” neskubėjo ir į priekį judėjo atsargiai: trejus metus kukliai vadinosi beta (bandomąja) versija, susikurti paskyrą buvo galima tik gavus pakvietimą iš jau esamo “Gmail” vartotojo.

Čia vėl suveikė geras “Google” ir jos produktų vardas: turėti “Gmail” pašto dėžutę tapo vos ne gero tono ženklu internete, tik, priešingai nei įprasta mada, ši turėjo ir protingą pagrindą – “Gmail” paštas vėl buvo geresnis už kitų kompanijų siūlomus, ir ne tik paskyros talpa, sėkmingai veikiančiais interneto šiukšlių filtrais, bet ir pačia koncepcija.

Mat kitų kompanijų pašto dėžutėse laisvos vietos ilgainiui mažėjo, o “Gmail” vartotojo paskyra… didėjo, ir didėja iki šiol: 2004-aisiais laiškams pasiūlęs 1 GB, šiuo metu “Gmail” siūlo jau daugiau nei 7,5 gigabaito. Ir visa tai – nemokamai.

Šiuo metu “Google” vartotojui siūlo visą paslaugų kompleksą, integruotą į vieną vartotojo paskyrą: elektroninį paštą, internetinį biuro programų paketą, nuotraukų talpyklą, RSS skaityklę ir daug kitų. Taip pat prieigą prie kitų interneto svetainių bei projektų, kurias korporacija įsigijo vėliau.

Piniginės reikalai

Turbūt žinomiausias “Google” pirkinys – pati populiariausia vaizdo klipų svetainė “YouTube”, 2006-aisiais korporacijai atsiėjusi 1,65 mlrd. JAV dolerių. Iki šiol ginčijamasi, ar suma nebuvo per didelė: pirmus kelerius metus “dirbusi” nuostolingai, 2009-aisiais “YouTube” uždirbo tiek pat, kiek kainuoja jos išlaikymas, t.y. 700 mln. dolerių, ir tik šiemet, “Wall Street” prognozėmis, turėtų priartėti prie milijardo dolerių pajamų.

Milžiniškos investicijos, brangūs pirkiniai, o, regis, viskas, ką “Google” atiduoda vartotojams, – nemokama. Tad iš ko gyvena ši milžinė, iš kur tie 23 milijardai dolerių, 2009-aisiais paskelbti metiniu korporacijos pelnu?

Vienas galingiausių finansinių “Google” variklių – reklama. Panašiai kaip interneto paieškos ar elektroninio pašto srityje, “Google” teikia kokybiškas ir efektyvias reklamos paslaugas, vadinamąją protingą reklamą, kai vartotojui reklamuojami ne atsitiktiniai produktai ar paslaugos, bet parenkami pagal jo paieškas, naršymo istoriją ir panašią informaciją.

Nepavykę projektai

Ar visi “Google” žengti žingsniai buvo sėkmingi? Be abejo, ne. Siūlyti naujas, inovatyvias paslaugas – gana rizikinga, tad “Google” turi ir ne itin vartotojų įvertintų produktų. Vienas tokių pavyzdžių – “Google Wave”. Gana sudėtinga, centralizuota kooperacinio darbo sistema tiesiog nepritapo, jos nepamėgo nei profesionalai, nei paprasti vartotojai.

Panašiai nutiko net ir su dviem socialiniais tinklais – “Orkut” ir “Google Buzz”. Tiesa, negalima sakyti, kad šie patyrė visišką nesėkmę: “Orkut” tapo visai populiarus keliose šalyse, o “Google Buzz”, tariamas atsakas į “Facebook”, taip pat tebegyvuoja, bet toli gražu ne taip aktyviai, kaip jį norėtų matyti kūrėjai.

Korporacija sulaukia nemažai kritikos ir dėl nenumatytų neigiamų padarinių, kurių gali atsirasti dėl “Google” siūlomų paslaugų. Puikiu pavyzdžių galėtų tapti “Google Street View” – paslauga, leidžianti matyti realias gatvių fotografijas. 2008-aisiais viena pora Jungtinėse Valstijose iškėlė korporacijai 25 tūkst. dolerių ieškinį, teigdama, kad “Google” pažeidė jų privatumą ir pridarė materialinių nuostolių: esą viešai paskelbtos jų namo nuotraukos smarkiai sumažino paties namo vertę. Šią bylą “Google” laimėjo, bet šurmulys dėl privatumo ribos buvo sėkmingai sukeltas.

Ateitis – internete

Naujausi didesnio dėmesio sulaukę “Google” produktai – nauja interneto naršyklių karų dalyvė “Google Chrome” ir būsima savotiška operacinė sistema “Google Chrome OS”.

Nuo 2004-ųjų naršyklių kovoje dalyvauja dvi stambios žaidėjos, besigalynėjančios iki šiol, – “Internet Explorer” ir “Mozilla Firefox”. 2008-aisiais “Google” žengė drąsų žingsnį ir pristatė savo žaidimo dalyvę – mažą, greitą “Google Chrome”. Šiuo metu “Google” išdidžiai teigia, kad “Chrome” yra trečia pagal populiarumą, bet iš tiesų šia naršykle naudojasi tik apie 10 proc. interneto naršytojų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad “Chrome” iš trečios vietos išstūmė “Apple” naršyklę “Safari”.

Praėjusiais metais “Google” paskelbė kurianti ir savo operacinę sistemą “Google Chrome OS”. Produkto taikinys – mažieji tinklo kompiuteriai (angl. “netbook”), ir visa operacinė sistema taikoma būtent naršymui internete. Žinoma, “Google Chrome OS” netaps rimta konkurente tokiems gigantams, kaip “Windows”, “Linux” ar “Mac OS”, bet vis dėlto stipriai įsikiš į vis populiarėjančių tinklo kompiuterių rinką.