Trečią kartą rinkdami, kurie Lietuvos mokslininkai verti „Veido“ „Mini Oskarų“, atsižvelgėme ir į jų mokslo darbų pritaikomumą, pridėtinę vertę valstybei.

Lietuva turi tarptautinio lygio mokslo šviesulių, tačiau ar moka mokslą efektyviai pritaikyti ir jį parduoti? „Reikia atitolti nuo lozungų „Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities“ ir suvokti, kad mokslas, naujos žinios šiuolaikiniame pasaulyje yra labai gera prekė, ir reikia pamėginti ją padaryti konkurencingą“, – siūlo Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros profesorius dr. Artūras Jakubavičius. Jis dirbo tarptautinėje ekspertų grupėje, parengusioje Lietuvos sumanios specializacijos strategiją. Remiantis įvairiais tyrimais bandyta išrutuliuoti, kuriose mokslo tyrimų srityse investuojant 2014-2020 m. finansinio laikotarpio ES paramą būtų galima pasiekti proveržio, o  rezultatus komercializuoti.
Teorija nepasiekia praktikos
Lyginantis su ES vidurkiu, Lietuva kol kas atsilieka pagal visus pagrindinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rodiklius, išskyrus pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių. Kai kuriuos mūsų rodiklius palyginus net ne su ES pirmūnais skandinavais, o su kaimynais estais, ryškėja mūsų mokslo politikos ir praktikos spragos.
Štai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriame 0,9 proc. BVP (1,03 mlrd. Lt), o Estija 2,41 proc. Pas mus verslo dalis mokslo finansavime – vos 26,1 proc., Estijoje – net 53,2 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad arba mūsų mokslas atitolęs nuo verslo, arba verslas toks, kuriam mokslo pažanga mažai svarbi.
Patentų paraiškų, skaičiuojant 1 mln.gyventojų, skaičiai skiriasi daugiau nei dešimteriopai. Remiantis „Scopus“ duomenų baze, bent jau pagal mokslo publikacijų skaičių ženkliai lenkiame estus, tačiau pagal citavimų skaičių vienam dokumentui nuo estų akvaizdžiai atsiliekame, kas leidžia daryti prielaidą, kad daug dar nereiškia, kad ir gerai.
Pagal Europos Komisijos skaičiuojamą inovacijų rodiklį (vertinantį patentų skaičių, užimtumą žinioms imliose srityse, prekybą aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų produktų, žinioms imlių paslaugų eksportą) ES pirmauja švedai, vokiečiai, o Lietuva pralenkia tik Bulgariją, latviai laipteliu aukščiau, estai arčiau vidurio – vienuolikti nuo galo.