Vis dėlto dar yra savybių, kurios senajai popierinei spaudai leidžia turėti pranašumą prieš skaitmeninį tekstą. Tulano universiteto (JAV) mokslininkams pavyko aptikti naują bakterijų atmainą, pavadintą TU-103. Jos ypatingos tuo, kad misdamos popieriumi išskiria butanolį, kuris laikomas perspektyviu biokuru, galinčiu pakeisti benziną.
Tyrėjai dabar išbando seną Naujojo Orleano dienraščio „Times Picayune“ tiražą, ir, reikia pripažinti, jiems puikiai sekasi.
TU-103 yra pirmoji natūraliai gamtoje aptikta bakterijų atmaina, tiesiogiai iš organinio junginio celiuliozės išgaunanti butanolį.
„Celiuliozės yra visuose žaliuosiuose augaluose. Tai – gausiausiai Žemėje aptinkama organinė medžiaga, tad nenuostabu, jog daugelis svajoja apie jos pavertimą butanoliu, – pasakoja Tulano universiteto Ląstelių ir molekulinės biologijos departamento stažuotojas Haršadas Velankaras (Harshad Velankar), besidarbuojantis Deivido Mulino laboratorijoje. – Vien tiktai Jungtinės valstijose kasmet išmetama mažiausiai 323 milijonai tonų celiuliozės medžiagų, kurios tiktų butanolio gamybai“.
Deivido Mulino laboratorijos specialistai TU-103 pirmąkart aptiko gyvulių mėšle. Kiek padirbėję su naujosiomis bakterijomis, mokslininkai sukūrė metodą, leidžiantį išgauti butanolį. Šiuo metu laukiama patento patvirtinimo.
„Pats svarbiausias šio atradimo aspektas yra tas, kad TU-103 butanolį gali gaminti tiesiogiai iš celiuliozės“, – paaiškina D. Mulinas.
Mokslininkas dar prideda, jog TU-103 yra vienintelė žinoma klostridinė atmaina, gebantį augti ir gaminti butanolį deguonies aplinkoje, kuri paprastai yra mirtina kitoms butanolį išgaunančioms bakterijoms. Butanolio gamyba bedeguonėje aplinkoje gerokai padidina jo kainą.
Kaip biokuras, butanolis yra pranašesnis už etanolį (paprastai išgaunamą iš kukurūzų cukraus), nes jis iškart yra tinkamas dabartiniams varikliams, jį galima transportuoti esamais kuro vamzdynais, veikia ne taip koroziškai, o jo energetinė vertė yra aukštesnė, kas reiškia didesnius nuvažiuotus atstumus su tuo pačiu kuro kiekiu.
„Šis atradimas galėtų sumažinti biobutanolio gamybos kainą, – prideda D. Mulinas. – Be mažesnės kainos, biobutanolis kaip kuras, išgaunamas iš celiuliozės, jeigu lygintume jį su benzinu, ženkliai sumažintų išmetamo anglies dioksido ir smogo kiekį. Sumažėtų ir laidojamų atliekų apimtys“.
Jau įsivaizduoju genetiškai modifikuotas celiuliozę naikinančias bakterijas, naikinančias miškus…