Medicinos pažanga Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo stulbinama. Prie to daug prisidėjo ir medicinos srities mokslininkai.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvoje pirmą kartą persodinta širdis, bet šios operacijos ištobulintos ir daugiausiai jų atlikta pastarąjį dešimtmetį. Organų transplantacija apskritai yra viena tų medicinos sričių, kuriose praėjusį dešimtmetį pritaikant mokslo žinias pasiekta bene didžiausia pažanga, – Lietuva lenkia ne tik kaimynines, bet ir kai kurias Rytų Europos šalis.
Lietuva pirmauja ir pagal dirbtinių širdžių panaudojimą: pacientui šalia savosios dirbti atsisakančios širdies imta implantuoti dirbtinę. Taip sunkūs ligoniai ištraukiami iš mirties gniaužtų ir jų gyvenimo trukmė vis ilgėja.
Tarp didžiųjų medicinos laimėjimų galima paminėti ir genetinius tyrimus, kuriuos atliekant pagerėjo įvairių ligų diagnostika bei prevencija, ir atradimus onkologijos srityje, leidžiančius vis geriau pažaboti užleistą vėžį (pavyzdžiui, gydymas kalifornio 252 neutronais), ir chirurgijos pokyčius – perėjimą prie itin sudėtingų operacijų per mažą pjūvį.
Daugelis šių ir kitų laimėjimų būtų neįmanomi be mokslininkų indėlio, nors medicina, ypač tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, yra gana specifinė mokslo sritis: kaip pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, dauguma mūsų mokslininkų labiau pasižymėję mokslo laimėjimų įdiegimu praktikoje, o ne pačiais moksliniais tyrinėjimais.
Su tuo sutinka ir Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, primindamas, kad svarbiausius medicinos laimėjimus Lietuvoje lemia praktinis darbas. Todėl Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė teigia, kad Lietuvos medicinos mokslo srityje pastarąjį dešimtmetį buvo nemažai svarbių atradimų, bet vargu ar grandiozinių.
Vis dėlto kokie medicinos mokslininkai pastarąjį dešimtmetį buvo iškiliausi? Kad tai išsiaiškintume, ne tik vertinome jų mokslinį produktyvumą (publikacijas užsienio leidiniuose, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir pan.), bet ir atlikome 30-ies autoritetingų šios srities mokslininkų apklausą, prašydami išskirti labiausiai nusipelniusius ir daugiausiai pasiekusius mokslininkus.
Daugiausiai balsų surinko šie keturi mokslininkai: LSMU prof. gastroenterologas Limas Kupčinskas – už Helicobacter pylori situacijos Lietuvoje tyrimus, gyventojų mikrofloros bei genetinius tyrimus, įdiegtus naujus ligų diagnostikos bei gydymo metodus; VU MF prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas – už lietuvių genomo tyrinėjimus; VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius – už laimėjimus kardiologijos srityje, lėmusius šių ligų gydymo pažangą; ir VU MF prof. antropologė J.Tutkuvienė – už sukurtą Lietuvos vaikų augimo vertinimo metodiką, pastaruoju metu naudojamą šalies pediatrų, antropologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų, žmogaus veido amžinio kitimo bei evoliucinius tyrimus.

Iškiliausi pastarojo dešimtmečio mokslininkai medicinos srityje

1. Prof. habil. dr. L.Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas
2. Prof. habil. dr. V.Kučinskas, VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas
3. Prof. habil. dr. A.Laucevičius, Santariškių klinikų gen. direktorius, VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas*
3. Prof. dr. J.Tutkuvienė, VU MF mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja*

* Šie mokslininkai surinko vienodai balsų
Šaltinis: „Veido“ žurnalistų atlikta medicinos srities mokslininkų apklausa

Penki produktyviausi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai 2002–2011 m.*

1. Prof. habil. dr. V.Kučinskas, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas
2–3. Prof. habil. dr. Z.A.Kučinskienė, fakulteto dekanė, Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros vedėja
2–3. Prof. habil. dr. A.Laucevičius, Santariškių klinikų gen. direktorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos vadovas
4. Prof. habil. dr. K.Strupas, Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos vadovas
5. Prof. dr. J.Tutkuvienė, mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja

* Pagal ISI ir recenzuojamų periodinių leidinių publikacijas, parengtus vadovėlius ir mokymo priemones bei dalyvavimą tarptautiniuose mokslo projektuose

Šaltinis: Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Penki produktyviausi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai 2009–2011 m.*

1. Habil. dr. R.Bunevičius, Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto direktorius
2. Prof. dr. V.Borutaitė, Neuromokslų instituto direktoriaus pavaduotoja, Biochemijos laboratorijos vedėja
3. Prof. habil. dr. L.Kupčinskas, Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas
4. Prof. A.Baginskas, Neuromokslų instituto vyresn. mokslo darbuotojas
5. Prof. D.H.Pauža, Anatomijos instituto direktorius

* Pagal publikacijas užsienio leidiniuose, kurių svorio koeficientas didesnis už vienetą

Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas