Pastaruoju metu universitetai iš verslo užsakymų uždirba vos kelis procentus visų pajamų, tačiau mokslininkų, kuriems padėti įmonėms sukurti naujus produktus atrodo taip pat natūralu, kaip ir rašyti straipsnius, jau šimtai.

Priežasčių, kodėl didžioji dalis mokslininkų ir verslininkų Lietuvoje iki šiol neranda bendrų sąlyčio taškų, kiekviena pusė gali išvardyti begalę: verslininkai skųsis, kad Lietuvos mokslininkai netiria jiems aktualių sričių, nerodo iniciatyvos, yra nulindę į fundamentiką ir mieliau knibinėjasi laboratorijose, nei dirba su verslu. O mokslininkai atšaus, kad verslininkai visko nori už dyką ir apskritai nėra linkę investuoti į naujų produktų kūrimą.
Metų metais besitęsianti diskusija atsispindi ir statistikoje: Lietuvos universitetų pajamos iš verslo užsakymų mokslo tiriamiesiems darbams bendrame katile sudaro vos kelis procentus. 2011 m. daugiausiai iš verslo užsakymų uždirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 11,5 mln. Lt, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 8,8 mln. Lt ir Kauno technologijos universitetas (KTU) – 8,3 mln. Lt. Teigiama tendencija, kad ši pajamų dalis bent jau didėja, nors ir labai iš lėto. Pavyzdžiui, VGTU 2012 m. iš verslo užsakymų uždirbo jau 1,5 mln. Lt daugiau nei prieš metus – 10,3 mln. Lt.
Vangų abiejų pusių bendradarbiavimą liudija ir menkas lietuvių išradimų komercializavimo lygis: nors kasmet išduodama apie šimtą patentų, Valstybinių patentų biuro statistika rodo, kad per metus sudaromos tik kelios licencinės sutartys, kuriomis autorius už atlygį leidžia patentu laikinai naudotis kitiems subjektams, ir pasirašomos 5–6 teisių perdavimo sutartys.

Kiek tarp mokslininkų yra amatininkų

Sudominti užsienio rinkas ir išlikti konkurencinėje kovoje Lietuvos verslui šiandien gali padėti tik inovatyvūs, didelę pridėtinę vertę turintys gaminiai, kurie galėtų gimti verslui bendradarbiaujant su mokslu. Todėl savaitraštis „Veidas“ šiemet įsteigė specialią “Mini Nobelio” nominaciją – „Už mokslo bendradarbiavimą su verslu“. Nepaisant nepalankios statistikos, kandidatų į šią nominaciją atradome nemažai ir įsitikinome, kad kai kuriems mokslininkams bendradarbiauti su verslu yra tapę taip pat įprasta, kaip ir rašyti mokslinius straipsnius.
„Mokslininkai fundamentalistai mus pravardžiuoja amatininkais, net nevadina mokslininkais“, – juokauja jau daugiau nei dešimtmetį su įmonėmis bendradarbiaujantis KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros vedėjas prof. Egidijus Kazanavičius, per pastaruosius trejus metus KTU universitetui iš projektų su verslu uždirbęs per 4 mln. Lt.
Mokslininko vadovaujama grupė sukūrė pirmuosius skaitmeninės televizijos „Gala“ prototipus įmonei „Teo“, su „Elsis“ darbuotojais sugalvojo išmaniųjų namų sistemą, leidžiančią tarpusavyje sujungti ir valdyti apsaugos, šildymo sistemas, televiziją ir t.t., dirbo su Lietuvos radijo ir televizijos centru, bendrovėmis „Omnitel“, „Axis Industries“, „CNC Technologies“. E.Kazanavičiaus nuomone, glaudų bendradarbiavimą su verslu lėmė ir lemia idėjos, kurios paklausios rinkoje, ir tyrimų atlikimo greitis. Be to, mokslininkai užsitarnavo pasitikėjimą, kad dirba sąžiningai, nenutekina informacijos ir neperduoda idėjų konkurentams.
E.Kazanavičius atskleidžia, kad netrukus mokslininkai pradės labai didelį projektą su viena JAV įmone. „Aštuonerius metus vienas mūsų projektas gulėjo stalčiuje, lietuviškos įmonės nenorėjo jo įsidiegti, o dabar parduosime jį amerikiečiams“, – džiaugėsi mokslininkas, kol kas negalintis atskleisti įmonės pavadinimo.
Beveik milijoną litų iš projektų su verslu universitetui uždirbo KTU Sintetinės chemijos instituto direktorius habil. dr. Algirdas Šačkus, 700 tūkst. Lt – Metrologijos instituto direktorius prof. Rimvydas Povilas Žilinskas. O KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus Vytauto Getaučio mokslinė grupė pasirašė kontraktą su Vokietijos chemijos kompanija BASF.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.