Šiuo metu Lietuvoje kuriasi net penki mokslo, verslo ir studijų slėniai. „Veidas“ bandė pažvelgti į dabartinę situaciją ir suprasti, ką šie dariniai duos ateityje – mokslo ir verslo proveržį ar tiesiog būtiną mokslinės įrangos atnaujinimą.

Atrodo, kad netrukus Lietuvos mokslininkams nebereikės rausti iš gėdos dėl mokslinėse laboratorijose naudojamų pasenusių, dar sovietinius laikus menančių prietaisų. Juk šiandien trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kuriasi penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai: „Santara“ ir „Saulėtekis“ Vilniuje, „Santaka“ ir „Nemunas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje – čia bus pastatytos modernios laboratorijos, kuriose veiks naujausia mokslinė įranga. Slėniuose šalia mokslininkų veiks ir mokslinės įmonės, kuriančios inovatyvius produktus, o kasdienis verslo ir mokslo atstovų bendravimas turėtų paskatinti inovacijų kūrimą.
Slėnių terminas brėžia analogiją su žymiuoju JAV Silicio slėniu, simbolizuojančiu sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą, iš kurio gimė daugybė privačių įmonių bei sėkmingų produktų. Lietuviškieji slėniai, nors ir inicijuoti prieš kiek daugiau nei ketverius metus, po didžiausių vargų tikrove virsta tik šiandien – per artimiausius dvejus metus turėtų būti galutinai baigti visi suplanuoti darbai ir mokslo bei verslo ryšys turėtų suvešėti.
Tad „Veidas“ bando pažvelgti, kaip sekasi kurtis lietuviškiems mokslo slėniams, su kokiomis kliūtimis jie susiduria ir kokia gerų norų dalis virsta tikrove.

Žiūrim, ką turim šiuo metu

Mokslo ir verslo slėnių idėja pirmą kartą Lietuvos politikų, mokslininkų ir verslininkų galvose gimė prieš daugiau nei dešimt metų, tačiau ją įgyvendinti pradėta tik prieš keletą metu, kai buvo sukurta bei patvirtinta mokslo ir verslo slėnių koncepcija, taip pat skirtas finansavimas – beveik 2 mlrd. Lt. Iš viso slėnių programose įgyvendinami per 20 investicinių projektų, iš kurių 14 koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), o devynis – Ūkio ministerija.
Iš ŠMM administruojamų ES struktūrinių fondų šiems projektams skirta beveik 838 mln., iš Ūkio ministerijos – apie 840 mln. Lt, tiesa, šios lėšos skirtos mokslinėms verslo įmonėms skatinti. „Tokia tvarka nėra visai teisinga, nes šiandien slėniai dar tik kuriasi, todėl Ūkio ministerijos skiriamos lėšos skatina įmones, kurios nežinia ar ateityje bendradarbiaus su mokslo slėniais“, – patikslina Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Eugenijus Butkus.
Be to, pasak jo, slėnių plėtrai koją kiša dažnai kylanti priešprieša tarp ŠMM ir Ūkio ministerijos.
Šiuo metu visiškai baigti trys iš keturiolikos ŠMM koordinuojamų investicinių projektų kuriamuose slėniuose, o kiti vis dar vykdomi. „Santaros“ slėnyje jau veikia 5,4 mln. Lt kainavęs „superkompiuteris“ – Vilniaus universiteto Informacinių technologijų atviros prieigos centras, kuriuo mokslininkai gali atlikti ypač daug resursų reikalaujančius skaitinius modeliavimus. Nuo šių metų rugpjūčio pilnai veikia ir 18,9 mln. Lt kainavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centras, priklausantis „Saulėtekio“ slėniui, kuriame bus atliekami šiuolaikiniai civilinės inžinerijos moksliniai tyrimai ir studijos. Kaune esančiame ,,Nemuno“ slėnyje jau veikia 8,4 mln. Lt kainavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų centras, aprūpintas šiuolaikine mokslinių tyrimų ir technologine įranga, kuri padės mokslininkams sėkmingai bendradarbiauti su maisto gamybos įmonėmis.
Rugsėjį ,,Nemuno“ slėnyje atidarytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centras, į kurį investuota 12,5 mln. Lt. Čia įrengtos ir nauja įranga aprūpintos septynios mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose bus vykdomi žmonėms ir gyvuliams pavojingų virusų bei kitų mikroorganizmų tyrimai, tiriami kiaulienos ir galvijienos kokybės gerinimo genetiniu būdu metodai, kuriami nauji veterinariniai preparatai. „Nori nenori, bet iki 2015-ųjų metų visi slėniai turėtų būti baigti – tad po dviejų metų mūsų mokslininkai pilnai išnaudos visą jų potencialą“, – reziumuoja E.Butkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.