SKAITINIAI
Iliustratorė, animatorė, knygų autorė Rasa Joni ką tik pristatė sudėtingas temas ironiškai, intelektualiai ir kartu šmaikščiai gvildenantį komiksų serialą jaunimui „Pink is White“ ir tikisi Lietuvoje toliau laužyti komiksų žanro ledus.
Ieva PRUNSKAITĖ, Rima JANUŽYTĖ
„Anglų kalba parašytas komiksas „Pink is White“ nemokamai platinamas ne tik Lietuvoje (www.pinkiswhite.com), bet ir visame pasaulyje – per tokias platformas kaip „amazon.com“ ar „iTunes“. Juk geriausi dalykai gyvenime yra nemokami: draugystė, meilė, savitarpio supratimas“, – šypsosi platesnę auditoriją sudominti siekianti skaitytojams ką tik pristatyto komikso autorė Rasa Joni.
Jei kažkas pavogtų spalvas, ar eitum jų ieškoti?
„Pink is White“ – istorija apie tėvų apleistus paauglius vaikus. Tai komiksas, kuris paliečia daugelį vaikams ir tėvams aktualių problemų, pradedant bendravimo sunkumais, baigiant valgymo sutrikimais. Tačiau komikso žanras leidžia šias jautrias temas nagrinėti per humorą, saviironiją, neverkšlenant. Meilė – tarsi pavogtos gyvenimo spalvos, kurios šiame komikse išsitrina, susilieja, pradingsta, o jų paieškos tampa svarbiausia pirmosios serijos herojų – princesės ir vienaragio – uždaviniu“, – sako komikso autorė.
„Vaikams reikia ne tik maisto, bet ir meilės. Komiksas anksčiau Lietuvoje neišbandytomis formomis atskleidžia, kas dedasi jauno žmogaus viduje, jeigu jis negauna meilės“, – priduria Rasa Joni.
Šis komiksas turtingas ir išskirtinis ir savo grafine raiška. Jį kuriant panaudota įspūdinga technika, kurioje dera piešiniai, nuotraukos, tapyba. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje anksčiau populiarumo nesulaukdavęs žanras atranda vis daugiau vadinamosios Y kartos skaitytojų.Pasakodama, kodėl pasirinko būtent tokį žanrą, autorė teigia, kad komiksai, nors Lietuvoje iki šiol ne itin populiarūs, vis dėlto yra viena tinkamiausių formų pasakoti istorijas paaugliams ir jaunimui. Žinoma, jei tai daroma su išmone ir skoniu.
(ištrauka pateikiama straipsnio apačioje. Visą komiksą galite parsisiųsti ČIA)
„Gertrūdos“ drama
Pastaruoju metu komiksų niša Lietuvoje išties atgyja. Visai neseniai daug dėmesio sulaukė grafinė novelė „Gertrūda“, kurios dramatišką likimą lėmė patys skaitytojai. Kūrinio autorė komiksų kūrėja, „Patriotų“ premijos laureatė Gerda Jord po nesėkmingų bandymų išleisti kūrinį džiaugiasi sulaukusi leidyklos „Obuolys“ pasiūlymo išbandyti „Knygstarterio“ finansavimo būdą. Tai visame pasaulyje populiariu minios finansavimo („crowdfunding“) principu paremto „Kickstarter“ projekto lietuviška versija.
Įsitikinti, kad komiksai Lietuvoje randa savo skaitytoją, leidžia ne tik „Gertrūdos“ „Knygstarterio“ sėkmė, bet ir didelio susidomėjimo sulaukęs pavasarį Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis komiksų festivalis Lietuvoje „Komiksų dienos“ ar šių metų rugsėjį vykęs tryliktasis edukacinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kai moksleiviai galėjo lankytis komiksų dirbtuvėse.
Leidyklos atsargios
Komiksų kūrėja „Patriotų“ premijos laureatė Miglė Anušauskaitė sako, kad leidyklų požiūris į komiksus – atsargus. „Atsižvelgiant į mažą skaitytojų ratą ir dar mažesnį pačių komiksų, grafinių novelių ar romanų perkamumą, jų leidyba yra rizikinga. Ne paslaptis, jog knygos leidyba reikalauja didelių investicijų, todėl nieko nuostabaus, kad leidykla vietoj komikso dažnai pasirenka kito žanro literatūros kūrinį, kurio išleidimas, tikėtina, labiau atsipirks“, – aiškina komiksų autorė.
Tačiau išimčių pasitaiko vis dažniau. Bendras M.Anušauskaitės ir G.Jord kūrinys „10 litų“ sulaukė sėkmės – leidykla „Aukso žuvys“ padėjo kūrėjoms išleisti pasakojimą apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Būtent šis kūrinys ir buvo apdovanotas „Patriotų“ premija, kasmet skiriama pilietinę ir patriotinę valią ugdančioms knygoms.
Be to, M.Anušauskaitė kartu su kitais kūrėjais (Asta Did, Akvile Magicdust, Viktorija Ežiukas ir Viku Vikutausku) bendradarbiavo su leidykla „Kitokia grafika“, padėjusia išspausdinti komiksų rinkinį „Miestų istorijos“. Ši leidykla buvo viena iš nedaugelio sutikusių rizikuoti. Beje, autorei teko patuštinti ir savo kišenę leidžiant ziną* „Books will tear us apart“ (liet. „Knygos mus išskirs“).
Komiksų žanro sunkumai Lietuvoje – ne atsitiktiniai. Ne veltui daugeliui sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Prancūzijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą geriau nei pas mus – Peliukas Mikis.
Europoje komiksų niša vystėsi gana tolygiai, tačiau aplenkė visas Sovietų Sąjungos šalis, taip pat ir Lietuvą. Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m.
Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m., tad ne veltui daugeliui lietuvių vis dar sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Prancūzijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą geriau nei pas mus – Peliukas Mikis.
Jie buvo labai trumpi ir publikuojami tik laikraščiuose ar žurnaluose. Vienu pirmųjų komiksų laikomas Romo Palčiausko „Širdis, peilis ir koltas“, spausdintas žurnale „Šluota“. Vakarietiškų komiksų, tokių kaip „IksMenai“ ar „Žmogus voras“, vertimai mūsų šalyje pasirodė tik XXI a.
Tuomet visuomenėje įsigalėjo stereotipas, esą komiksai skirti tik vaikams. Kultūros vadybininkė, literatė Ieva Krivickaitė mano, kad šis stereotipas pagrįstas, nes iki šiol didžioji dalis lietuviškai prieinamų komiksų, išskyrus trumpus humoristinius šaržus laikraščiuose, buvo skirti vaikams. Tad komiksų kultūros atstovai neriasi iš kailio, mėgindami atsikratyti tokios etiketės.
„Ilgo metražo lietuviškų komiksų (grafinių romanų, grafinių apysakų ir kitų didesnės apimties kūrinių) knygynuose pastaruosius 20 metų tikrai nebuvo, o ir prieš tai komiksų samprata apsiribojo „serialine“ forma – komiksai buvo leidžiami trumpomis istorijomis po puslapį ar kelis, – pasakoja I.Krivickaitė. – Tai, kad dabar kiekviename dideliame knygyne galima ne tik įsigyti lietuvišką komiksą, bet ir pasirinkti iš kelių, rodo, jog susidomėjimas didėja: jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos.“
***
Ištrauka iš komikso „Pink is White“
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Esu šiek tiek senesnio kirpimo, tai man anglų kalba nelabai įveikiama. Galbūt pradėsite kažkada leisti ir lietuvių kalba arba bent jau išversite esančius kūrinius? http://www.runos.lt/dokumentu-vertimas/