Pernai Lietuvos didmiesčiuose pastačius net keletą naujų arenų nuogąstauta, kad didesnę metų dalį jos stovės pustuštės ir pridarys didelių nuostolių. Tačiau atrodo, kad taip neatsitiko.

Štai Kauno “Žalgirio” arena tiek šiemet, tiek pernai gali pasigirti gana dideliais lankytojų srautais: pernai šioje arenoje, kurios didžiojoje salėje nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio įvyko 90 renginių (iš jų 52 sporto renginiai), iš viso apsilankė jau beveik 779 tūkst. žiūrovų.Šiek tiek liūdnesnius laikus išgyvena senutė Kauno halė. „Dėl naujosios arenos Kauno sporto halėje renginių sumažėjo beveik perpus“, – teigia Vytas Snarskis, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius. Pasak jo, dėl sumažėjusio renginių skaičiaus iš Kauno savivaldybės šiam sporto centrui prireikė apie 400 tūkst. Lt dotacijos. O su „Žalgirio“ areną valdančia įmone Kauno miesto savivaldybė koncesijos sutartį yra pasirašiusi 25 metams – pagal ją miestas kiekvienais metais moka ir mokės 2,7 mln. Lt mokestį.Už naująsias sporto arenas koncesinius mokesčius jas valdančioms bendrovėms taip pat moka ir Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės. Šiauliai moka apie 740 tūkst. Lt per metus, o Panevėžys – apie 1,9 mln. Lt. Deja, Šiaulių areną valdančios VšĮ „Pramogų sala“ atstovė nesugebėjo nurodyti per praėjusius metus įvykusių renginių ir lankytojų skaičiaus. Panevėžio „Cido“ arenoje nuo šių metų pradžios įvyko 28 renginiai, iš kurių didžioji dalis – sporto renginiai, o juose apsilankė apie 30 tūkst. lankytojų.Užtat Klaipėdos „Švyturio“ arena miestui beveik nieko nekainuoja – ją valdanti bendrovė „Klaipėdos arena“ iš miesto neima jokio koncesinio mokesčio. Pasak įmonės direktorės Jolitos Krickės, per metus šioje arenoje įvyko 75 renginiai, kuriuose apsilankė per 200 tūkst. lankytojų.