Per dešimtmetį IT diegimui valstybės sektoriuje išleista daugiau kaip 1,83 mlrd. Lt mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšų. Tačiau kone ketvirtadalyje projektų užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyko. O tai reiškia, kad milijonai litų buvo išleisti beprasmiškai.

Prieš metus į Kauno klinikinę ligoninę susijungusios „Raudonojo kryžiaus“ ir 2-oji klinikinė ligoninė iki šiol taip ir netapo vienu kūnu – bendros informacinės sistemos nėra, tad XXI amžiuje pacientų dokumentus darbuotojai turi vežioti 15 kilometrų iš vieno pastato į kitą. Su tokia realybe šiandien susiduria šios ligoninės pacientai ir gydytojai, nors jau 34 mln. Lt išleista dešimtmetį besitęsiančiam projektui „e. sveikata“, turinčiam sujungti gydymo įstaigas į bendrą sistemą, leidžiančią keistis duomenimis ir perkelti dalį paslaugų į elektroninę erdvę.
„IT projektai Lietuvoje trunka per ilgai, susidaro didelės sumos, bet rezultato nepasiekiama. Projektai dažnai pradedami neturint pagrindimo, kai kuriais atvejais galbūt net vaikomasi mados ir negalvojama apie tai, ką šis projektas duos institucijai“, – apžvelgdama atliktus auditus „Veidui“ tvirtino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Nors tiksliai niekas nėra suskaičiavęs, kiek mokesčių mokėtojų ir ES lėšų iššvaistyta neveikiantiems IT projektams įgyvendinti ar nereikalingai įrangai pirkti, vien Valstybės kontrolės auditai atskleidė, kad neefektyviai panaudota apie 109 mln. Lt. Tačiau tokį skaičių Valstybės kontrolė gavo ištyrusi tik keturis projektus, tad neabejotinai sumos yra gerokai didesnės.
„Šiaip jau pasaulyje kas penktas IT projektas dažniausiai būna nesėkmingas. Ar mes pasiekėme tokį rodiklį? Manau, ne. Teigti, kad lėšos IT diegimui Lietuvoje naudojamos efektyviai, negalima, nes nėra tokio žmogaus, tokios institucijos, kurią būtų galima pavadinti atsakinga už valstybės informacinių sistemų valdymą. Dėl to investicijos fragmentinės, daug kas padaroma ne iki galo, neintegruojama tarpusavyje. Didžiausia problema, kad nėra teisingo ir gero sistemų valdymo, kiekviena ministerija daro, ką nori“, – kritikuoja įmonės „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas.

Bando praryti dramblį – ir paspringsta

Iš Valstybės kontrolės atlikto projektų audito paaiškėjo, kad daugiausiai lėšų beprasmiškai iššvaistyta Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuotam projektui – Lietuvos mokslo ir studijų informacinei sistemai (LieMSIS) kurti. Jos kūrimas truko daugiau kaip dešimt metų, kaina siekė 51 mln. Lt, tačiau planuoto tikslo – sukurti bendrą visų mokslo ir studijų institucijų integruotą informacinę sistemą – taip ir nepasiekta.
M.Glodo manymu, šis projektas nepavyko dėl dviejų priežasčių: diegti jį atiduota universitetams ir bandyta apžioti per didelį kąsnį. „Dramblį galima suvalgyti, bet reikia jį valgyti mažais gabaliukais, o šiuo atveju kurta sistema iš karto visiems universitetams ir bandyta apimti daug modulių – apskaitos, studijų valdymo ir t.t.“, – klaidas vardija M.Glodas.
Beje, šiuo atveju įtariamas ne tik aplaidumas – Valstybės kontrolė, pastebėjusi, kad gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigų neatlikimo požymių, audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Antrą vietą daugiausiai kainavusių nevykusių projektų sąraše užima viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje kūrimas. Nors siekiant, kad su tuo pačiu el. bilietu žmogus galėtų važinėti viešuoju transportu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, 2004–2010 m. išleista 33,8 mln. Lt, tokios galimybės iki šiol taip ir neatsirado. Milijonai išleisti, tačiau baigti ne visi el. bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbai, neįgyvendinta šių sistemų sąveika tarp miestų, o už 2,9 mln. Lt įsigyta el. bilieto įranga iki šiol dulka nenaudojama.
Prie projektų nevykėlių rikiuojasi ir elektroninės sveikatos informacinės sistemos plėtra, vykdoma jau dešimt metų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projektai buvo pernelyg ambicingi ir nedavė planuotų rezultatų, o iš 34 mln. Lt net 15,2 mln. panaudota neefektyviai. Vieno ligoninėje dirbančio IT inžinieriaus tvirtinimu, šio projekto yda tokia, kad bendrą sistemą nuspręsta kurti jau po to, kai visos ligoninės įsidiegė atskiras vidines programas. Be to, bendros sistemos kūrėjai nebendradarbiauja su ligoninėse įdiegtų sistemų kūrėjais. „Tai tas pats, kas surinkus namą bandyti po juo įgrūsti pamatus“, – kodėl nepavyksta įgyvendinti elektroninės sveikatos projekto, aiškina specialistas.
9 mln. Lt vėjais paleisti ir diegiant valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimą elektroninėje erdvėje – Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad panaudoti valstybės tarnautojų pažymėjimus el. erdvėje atliekant tarnybines funkcijas beveik nėra galimybių.
G.Švedienės nuomone, dažniausios šių projektų neįgyvendinimo priežastys – silpnas IT projektų valdymas, teisės aktai, leidžiantys skirti lėšas nepakankamai pagrįstoms idėjoms, ir alternatyvų nebuvimas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktorius Valdas Kišonas priduria, jog neefektyviam lėšų panaudojimui kelią atveria ir tai, kad ne visos valstybės institucijos pajėgios samdytis kompetentingus IT specialistus, o vadovų dėmesys rezultatams per mažas: dažnai neparengiama teisinė bazė, kad projektas galėtų veikti. „Labai dažnai Lietuvoje būna ne techninė, o teisės aktų problema“, – tvirtina V.Kišonas.

Lėšos naudojamos neefektyviai

Už mokesčių mokėtojų pinigus daugybę metų kurti, bet taip ir neįgyvendinti projektai yra tik akivaizdžiausias lėšų švaistymo pavyzdys. Esama ir ne tokių akivaizdžių. „Aš vertinčiau, kad lėšų švaistymas būna dvejopas: vienas švaistymo tipas – senieji švietimo sistemos, sveikatos apsaugos projektai, kai pinigai išleisti, o nieko nėra. Kitas – kai įgyvendinamas geras projektas, bet jis nenaudojamas, nes visuomenė nėra tam pasiruošusi“, – atkreipia dėmesį M.Glodas.
Kaip tokį pavyzdį jis mini Lietuvos piliečio ID kortelę, kuri įgalina pasirašyti elektroniniu parašu. „Kartais tiesiog stebina, kiek verslininkų nežino apie tokią galimybę. Kaip gerą pavyzdį galiu nurodyti estus – Estijoje tarp verslo institucijų turbūt jau nebeegzistuoja popierinių sutarčių ir pasirašinėjama elektroniniu parašu. Lietuvoje techninių priemonių tam yra, bet jos nenaudojamos. Pritrūko projekto dalies, pagal kurią turėtų būti pasirūpinta informacijos sklaida, gyventojai apmokyti, kaip naudotis“, – aktualią problemą iškelia M.Glodas.
V.Kišonas pritaria, kad švietimo veiklai, gebėjimų ugdymui projektą vykdančios institucijos skiria nepakankamai dėmesio, todėl gyventojai vadovaujasi stereotipais ir baiminasi pradėti naudotis naujomis elektroninėmis paslaugomis.
Beje, IVPK duomenimis, šiandien žinybos efektyviai panaudoja tik 20 proc. turimų elektroninių priemonių – vienos neišnaudoja jų galimybių, o kitos atskirai perka tokius pačius produktus savo reikmėms. Tai dar vienas atvejis, kai mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami vėjais.
„Jei institucija mano, kad jai reikia duomenų centro, tai yra serverio, ir jį įsigyja, bet pirmus metus panaudoja tik 20 proc. vietos, tokiu atveju ištekliai panaudojami neefektyviai. Antras dalykas – šiandien įvairias licencijas kiekviena institucija perka atskirai, o jei pirktų centralizuotai, kaina būtų gerokai mažesnė. Mokesčių mokėtojų lėšos turi būti naudojamos atsakingai – pirkti tiek, kiek reikia, ir racionaliai naudoti. Lietuvoje to nėra“, – apgailestauja V.Kišonas.
Iš tiesų, Lietuvos valstybinės ir biudžetinės įstaigos informacinių technologijų priežiūrai per metus skiria įspūdingą sumą – iki 200 mln. Lt.
Valstybės kontrolė ir IVPK tikisi, kad dešimtmetį trunkančias problemas ir neefektyvų mokesčių mokėtojų pinigų leidimą padės išspręsti šiuo metu Seime įregistruotas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas. V.Kišonas aiškina, kad priėmus šį įstatymą būtų sudarytas pagrindas centralizuotam IT ūkio valdymui valstybės mastu – visos IT sistemos būtų diegiamos ir prižiūrimos per vieną centrą. Skaičiuojama, kad tada būtų racionaliau panaudojami įsigyjami ištekliai.
“Vyriausybė samdė ESTEP kompaniją, kuri atliko ekonominę projekto analizę ir pateikė išvadas, kad priėmus įstatymą ir pradėjus veikti pagal šį modelį valstybė per metus galėtų sutaupyti 25–100 mln. Lt IT diegimui ir priežiūrai“, – pabrėžia V.Kišonas.

Pirmauja muitinė, atsilieka gaisrinė

Nors IT skiriamų lėšų iššvaistymo atvejų Lietuvoje daugybė, nuo nepriklausomybės atkūrimo sukurta ir tikrai efektyvių, piliečių gyvenimą palengvinusių ir laiką taupančių sprendimų. Tarp geriausių projektų pašnekovai mini Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Registrų centro įdiegtas IT sistemas.
O nagrinėjant Statistikos departamento duomenis išryškėja labiausiai kompiuterizuotos ir daugiausiai elektroninių paslaugų teikiančios įstaigos: pažangiausia pagal šį kriterijų muitinė, o labiausiai atsilieka gaisrinė ir policija. Statistikos departamento duomenimis, muitinė vartotojams 100 proc. teikia elektronines paslaugas, tuo tarpu tik 4,9 proc. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų turi elektroninį puslapį. Šiek tiek geriau atrodo teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigos, tačiau iš esmės jų laimėjimai tėra gana vidutiniški. „Teisėsaugos sektorius iki šiol pritaikė labai mažai IT sprendimų. Jie tiesiog nebuvo sugalvoję idėjų, tačiau kitąmet turėtų pradėti veikti el. policijos projektas, kurio tikslas – kad piliečiai galėtų įvairiomis ryšių priemonėmis pranešti apie pažeidimus“, – informuoja V.Kišonas.
Apžvelgdamas Lietuvos valstybinio ir viešojo sektoriaus pažangą per dešimtmetį IT srityje M.Glodas progresą vertina vidutiniškai. „Lietuvoje yra kelios neblogai susitvarkiusios sistemų salos – VMI, “Sodra”, Registrų centras. Kita vertus, kartais matyti sistemos fasadas, ir žmogui atrodo, kad jis aptarnaujamas elektroniniu būdu, bet už to fasado slypi rankinis darbas. Anksčiau maniau, jog Estija – tik geras rinkodaros pavyzdys, bet dabar tenka daug dirbti ir savo akimis matyti, kad Estijoje tikrai toliau šioje srityje nueita“, – pažangių Baltijos kaimynų pranašumą dar vienoje srityje pabrėžia M.Glodas.

IVPK reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų 5 mln. Lt ES paramos, skirtos el. bilieto projektui

Lėšos IT sričiai
Metai    Lėšos iš valstybės biudžeto (kartu su ES parama), mln. Lt
2000    21,8
2001    80,5
2002    90,5
2003    162,3
2004    178,9
2005    198,9
2006    153,9
2007    132,2
2008    202,4
2009    147,5
2010    208,3
2011*    253,9
Iš viso    1,83 mlrd. Lt

* planuojama skirti

Šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Neefektyviausio lėšų panaudojimo atvejai

Projektas    Neefektyviai panaudota lėšų, mln. Lt

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, organizacijų informacijos sistemų integravimas ir pertvarkymas    51
Viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje    33,87
Elektroninės sveikatos informacinės sistemos plėtra    15,21
Valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimas elektroninėje erdvėje    9
Iš viso    109
Šaltinis: Valstybės kontrolė

Labiausiai pažengusi muitinė, atsilikusi – policija ir gaisrinė

Įstaigų teikiamos el. paslaugos (teikia proc. visų įstaigų)

Ministerijos    Savivaldybės    Teisėsaugos įstaigos    Teisėtvarkos įstaigos Muitinės įstaigos    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos

Turi interneto svetainę    99    91,1    45,2    100    100    4,9
Teikia informaciją    91,8    88,6    35,6    85,7    100    2,4
Galimybė parsisiųsti formas    80,4    77,2    13,7    57,1    100    4,9
Galimybė grąžinti užpildytas formas    17,5    17,7    1,4    0    100    2,4
Administracinė procedūra be popieriaus    13,4    8,9    2,7    0    100    0
Automatiškai užpildoma turima informacija    9,3    5,1    1,4    0    100    0

* priskaičiuojamos ir atskaitingos įstaigos

Šaltinis: Statistikos departamentas