Visų pirma noriu padėkoti už „Veido” numerio temą – informacinių technologijų projektų plėtrą Lietuvoje. Dirbame šioje srityje, susiduriame su Jūsų žurnale išdėstytomis problemomis, ieškome sprendimų ir tikime, kad žiniasklaidos dėmesys informacinių technologijų plėtrai Lietuvoje taip pat gali prisidėti prie šių sprendimų įgyvendinimo.
Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šioje srityje susiduriame ne tik su problemomis, bet ir su laimėjimais. Per keletą metų Lietuva padarė ženklią pažangą informacinės visuomenės plėtros projektų srityje. Neatsitiktinai pernai būtent Lietuvoje vyko pasaulinis Interneto valdymo forumas, kuriame net pusantro tūkstančio specialistų iš viso pasaulio diskutavo pagrindiniais interneto valdymo klausimais.
Didelė dalis IT plėtros projektų, finansuojamų ES 2007–2013 metų ES paramos lėšomis, Lietuvoje tebėra įgyvendinimo stadijoje, todėl kai kurių jų rezultatai pasimatys artimiausiu metu arba dar po kelerių metų. Todėl, mano nuomone, nevertėtų iš karto nurašyti tų projektų, kurių rezultatus dar nepakankamai aiškiai matome, tačiau esu tikras, jau greitai jie atskleis sukurtas galimybes.
Vienas tokių projektų, kurį aprašėte 43 „Veido” numeryje, straipsnyje „Internernetas: po žeme užkasti milijonai, o interneto nėra”, apie plačiajuostį tinklą RAIN. Suprantame straipsnyje išdėstytą kritiką šiam projektui, tačiau tai tėra viena, ir tikrai mažesnė šio projekto pusė.
Šiuo metu Europos Komisija skiria didžiulį dėmesį klausimams, kaip užtikrinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros pasiekiamumą valstybių narių kaimiškosiose vietovėse. Lietuva, kuri RAIN projektą pradėjo dar 2005 m., net keleriais metais anksčiau, nei užgimė plataus masto dabartinės Europos Komisijos iniciatyvos, šiuo metu yra ypač vertinamas pavyzdys šioje srityje. Užtikrinu, kad įvairių šalių specialistai su pavydu žiūri į RAIN projektą ir apskritai į informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje.
Šiuo metu vykstančio antrojo projekto etapo metu prie plačiajuosčio ryšio jau prijungta daugiau kaip 300 bibliotekų, 280 švietimo įstaigų, 200 viešųjų interneto prieigos taškų, 150 sveikatos priežiūros institucijų, 80 pašto įstaigų ir t.t., ir tai tėra dar mažiau nei pusė tų įstaigų, kurias planuojama prijungti iki projekto pabaigos, 2013 m.

Pagarbiai, Valdas Kišonas
Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius