„Dar neaišku, ar visos šios žvaigždės turi gyvybei tinkamas planetines sistemas, tačiau tai labai geros vietos ieškoti nežemiškos gyvybės“, – teigė Kalifornijos universiteto doktorantas Andrew Siemionas.

Ši misija – 9 dešimtmečio viduryje pradėto SETI (angl. Search for Extraterrestrial Intelligence) projekto dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

Praėjusį mėnesį SETI institutas pranešė dėl lėšų trūkumo stabdantis vieną didžiausių savo projektų – 50 mln. JAV dolerių vertės 42 teleskopų tinklo „Allen Telescope Array“ (ATA) programą. 2007 metais pradėtas ATA projektas vykdytas kartu su Berkley radijo astronomijos laboratorija. Jis finansuotas SETI instituto ir Nacionalinio mokslo fondo lėšomis.

Mokslininkai tikisi, kad ATA teleskopams veikiant budėjimo režimu, galingas „Green Bank“ teleskopas pateiks informacijos apie gyvybei egzistuoti potencialiai tinkamas planetas.

„Mūsų paieškoms naudojamas didžiausias ir jautriausias tokio tipo paieškas vykdyti galintis radijo teleskopas, – teigė A. Siemionas. – Tyrinėsime platesnio diapazono dažnių ir tipų signalus nei buvo tyrinėjama anksčiau“, – pridūrė jis.

Teleskopas yra 100 metų ilgio ir 110 metrų pločio, per sekundę jis gali sukaupti 1 gigabaitą informacijos. 7,7 mln. kilogramų sveriantis teleskopas pradėjo veikti 2000 metais.

„Pasirinkome planetas, kuriose temperatūra – tarp 0 ir 100 laipsnių Celsijaus, nes daug didesnė tikimybė, kad ten gali egzistuoti gyvybė“, – kalbėjo fizikas Danas Werthimeris.

Jis jau tris dešimtmečius vadovauja SETI vykdomam projektui Puerto Rike, kur yra įrengtas didžiausias pasaulyje radijo teleskopas „Arecibo“. Bėda ta, kad su „Arecibo“ negalima stebėti tokio pat šiaurinio dangaus ploto, kokį aprėpia „Green Bank“ teleskopas.

„Arecibo“ teleskopu stebime žvaigždes, panašias į mūsų Saulę, tikėdamiesi, kad aplink jas bus planetų, kurios skleidžia „proto signalus“, – teigė D. Werthimeris.

„Green Bank“ teleskopas gali skenuoti 300 kartų didesnį dažnių diapazoną nei „Arecibo“ teleskopas, o tai reiškia, kad jis per dieną surenka tokį pat kiekį duomenų, kokį „Arecibo“ surenka per metus.

Projektui įvykdyti greičiausiai prireiks metų. Šį darbą atlikti padės milijonas astronomų mėgėjų, kurių namų kompiuteriai bus naudojami duomenims apdoroti.

technologijos.lt