Dviem Rusijoje gimusiems fizikams antradienį paskirta Nobelio premija nudžiugino jų tėvynę, tačiau taip pat pademonstravo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo prasidėjusio didelio masto protų nuotėkio padarinius.

“Turime dėti pastangas, kad mūsų talentingi žmonės neišvyktų į užsienį”, – Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su apgailestavimu reagavo į sprendimą skirti 2010 metų Nobelio fizikos premiją užsienyje dirbantiems Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui, praneša naujienų agentūra “Interfax”.

D.Medvedevas kritikavo vyriausybės nesugebėjimą sudaryti mokslininkams patrauklių sąlygų dirbti šalyje, kurioje jie įgijo išsilavinimą.

“Neturime normalios sistemos, kuri skatintų mūsų jaunus specialistus, talentingus žmones pasilikti ir dirbti mūsų šalyje”, – pareiškė prezidentas ir pavadino vyriausybės pastangas pagerinti sąlygas mokslinių tyrimų įstaigose didžiule nesėkme.

A.Geimas ir K.Novosiolovas, pelnė Nobelio premiją už grafeno atradimą ir su šia nepaprasta anglies atmaina atliktus bandymus, baigė Maskvos fizikos ir technologijų institutą (MFTI) ir anksčiau dirbo Maskvos regione.

Antradienį duodamas interviu televizijai 51 metų A.Geimas, kuris Rusijoje nebedirba nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, gyrė Sovietų Sąjungoje įgytą išsilavinimą: “Tokio išsilavinimo neįmanoma įgyti nei Harvarde, nei Kembridže – niekur.”

Tačiau mokslininko kalboje juntamas aiškus akcentas išdavė, jog A.Geimas, šiuo metu turinti Nyderlandų pilietybę, seniai paliko Maskvos apskrityje esantį akademinį miestelį Čiornogolovką, kuriame veikiančiame Rusijos mokslų akademijos Kietojo kūno fizikos institute anksčiau dirbo abu laureatai.

Mokslininkų alma mater sužavėta jų pergalės, sakė MFTI bendrosios ir taikomosios fizikos fakulteto dekanas Michailas Truninas.

“Be abejo, tam tikrą vaidmenį atliko jų abiejų studijos šiame universitete ir tiriamasis darbas Čiornogolovkoje, – pabrėžė jis, duodamas interviu naujienų agentūrai AFP. – Jie buvo mokomi mąstyti… Jie išsilavinę mokslininkai, ir tai yra mūsų švietimo sistemos nuopelnas”.

MFTI įkūrė Sovietų Sąjungos Nobelio premijos laureatai Levas Landau, Piotras Kapica ir Nikolajus Semionovas, kurie taip pat sukūrė unikalią studijų sistemą, kurioje teorinis mokymas derinamas su laboratoriniais tyrimais.

A.Geimas ir 36 metų K.Novosiolovas yra pirmieji Nobelio premiją pelnę šio universiteto absolventai, o M.Truninas pripažino, kad jie išvyko į užsienį per “protų nuotėkio” bangą, būdingą postkomunistinei erai.

“Jie galėjo tuos pačius rezultatus pasiekti pas mus, tačiau čia padėtis buvo labai sudėtinga, ypač tuo metu, kai išvyko Andrejus. Tuomet patyrėme didelį mokslininkų ir studentų nuotėkį”, – aiškino dekanas.

Paskutinis Nobelio premiją 2003 metais pelnęs Rusijos fizikas Vitalijus Ginzburgas, kuris mirė pernai lapkritį, būdamas 93 metų, griežtai kritikuodavo biurokratiją ir netinkamą finansavimą Rusijos moksle.

“Jeigu Rusijoje mokslininkas pasiūlo genialią idėją, mūsų biurokratai šią idėją palaidos”, – V.Ginzburgas sakė duodamas interviu dienraščiui “Izvestija” pernai balandį.

V.Ginzburgas ilgą laiką negalėjo išvykti dirbti į užsienį dėl Geležinės uždangos, tačiau dabartinių jaunų fizikų niekas nevaržo. A.Geimo laboratorija Mančesterio universitete jau tapo traukos centru kitiems MFTI absolventams, kurie sudaro didžiąją dalį daugiau nei 90 darbuotojų turinčiame mokslininkų kolektyve, sakė M.Truninas.

Rusijos mokslininkai už pasiekimus fizikoje yra pelnę septynias Nobelio premijas – daugiau nei bet kuriose kitose srityse.