Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje skirta Rusijoje gimusiems mokslininkams Andrejui Geimui ir Konstantinui Novosiolovui.

Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad A.Geimui ir K.Novosiolovui, kurie šiuo metu dirba Didžiosios Britanijos universitetuose, prestižinė premija skirta už “proveržį sukėlusius eksperimentus su dvimate medžiaga grafenu”, kuri yra anglies atmaina.

Nobelio komitetas elektrai laidų grafeną, sudarytą iš viename sluoksnyje išsidėsčiusių anglies atomų, pavadino tobula atomine gardele.

Pranešime nurodoma, kad Nyderlandų pilietybę turintis 51 metų A.Geimas ir Rusijos bei Didžiosios Britanijos pilietybę turintis 36 metų K.Novosiolovas “pademonstravo, jog tokia plokščio pavidalo anglies atmaina pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurios kyla iš nepaprasto kvantinės fizikos pasaulio”.

Eksperimentai su grafenu gali padėti sukurti naujas medžiagas ir “gaminti inovatyvią elektroniką”, rašo Nobelio komitetas.

“Grafenas yra praktiškai skaidrus ir geras laidininkas, todėl jis tinkamas skaidriems lietimui jautriems ekranams, apšvietimo skydams ir galbūt net saulės baterijoms gaminti”, – pabrėžė Karališkoji mokslų akademija.

Šie du mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), diplomus ir kvietimus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta šviesolaidžių technologijų pionieriui Charlesui K.Kao (Čarlzui K.Kao) ir Willardui S.Boyle’ui (Vilardui S.Boilui) bei George’ui E.Smithui (Džordžui E.Smitui), kurie išrado būdą paversti šviesos impulsus elektroniniais signalais.