Paryžiuje prieš trejus metus įvestas draudimas rūkyti baruose ir klubuose sukėlė neplanuotą ir apmaudų pašalinį poveikį: besilinksminančių žmonių tuntai stoviniuodavo gatvėse, rūkydami, šnekučiuodamiesi ir trikdydami kaimynų miegą.

Tarp populiarių sostinės pasilinksminimo įstaigų ir jų kaimynystėje gyvenančių žmonių jau anksčiau tvyrojo įtampa dėl keliamo triukšmo. Nesantaika dar labiau paaštrėjo, 2008 metų sausį įvedus draudimą rūkyti naktiniuose klubuose, o kitose viešose vietose šis draudimas buvo įsigaliojęs metais anksčiau.

Pernai viena diskžokėjų ir klubų asociacija Paryžiaus valdžiai įteikė peticiją, skųsdamasi, kad Šviesų mieste pradėjo apmirti naktinis gyvenimas.

Šį žingsnį paskatino virtinė bylų, kurios buvo iškeltos kai kurių barų savininkams, taip pat dėl miesto pareigūnų veiksmų, kad būtų uždaryti kai kurie triukšmingi klubai.

Nuo to laiko abiejų konflikto pusių nesutarimai nuolat ruseno, o šią savaitę Paryžiaus rotušėje įvyko didelė konferenciją, kurioje savo pozicijas išsakė klubų savininkai, policija, gyventojų bendruomenės ir vietos pareigūnai.

“Paryžius – prieštaravimų kupinas miestas. Kiekvienas paryžietis yra tiek vieversys, tiek pelėda: mes visi dirbame, mums reikia išsimiegoti, o retkarčiais mėgstame pasilinksminti”, – sakė sostinės meras Bertrandas Delanoe (Bertranas Delanė).

Daugelyje didmiesčių, tokių kaip Londonas, madingi klubai ir barai telkiasi verslo rajonuose, kai dauguma žmonių gyvena toliau nuo centro. Tuo tarpu tankiai gyvenamoje Paryžiaus širdyje visi dalijasi ta pačia erdve.

Apie 600 tūkst. paryžiečių dirba vakarais, 230 tūkst. – po vidurnakčio, o šalia jų 2,2 mln. miega savo lovose.

B.Delanoe pripažįsta, jog suderinti audringą naktinį gyvenimą ir gyventojų teisę į poilsį ir ramybę – sudėtingas uždavinys.

“Mūsų, paryžiečių, reikalavimai itin permainingi, – pabrėžė meras. – Jeigu vakare liekate namuose, norėtumėte, kad nuo aštuntos vakaro įsigaliotų komendanto valanda. Tačiau kai esate nusiteikęs švęsti, norite teisės triukšmauti iki aštuntos ryto.”

Dešinioji opozicija turi atsakymą: reikia įrengti specialias pramogų zonas, ir viena iš tinkamiausių vietų – buvęs pramoninis Batinjolių rajonas Paryžiaus vakaruose.

Tačiau B.Delanoe kairiojo sparno komanda tvirtai pasisako, jog sostinėje darbą ir pramogas ir toliau reikėtų derinti tose pačiose erdvėse. Jie argumentuoja, kad naktį neištuštėjančios gatvės yra saugesnės.

“Pramogos ir kultūra yra Paryžiaus tviskesio dalis”, – pabrėžė meras.

Nuo šio pavasario į Paryžiaus gatves bus pasiųsta daug klounų raudonomis nosimis ir mimų, kurie negriežtai ramins triukšmadarius vietoje policijos. Šis projektas pagrįstas sėkminga Barselonos patirtimi.

“Ketinama pasiųsti žinią su humoro užtaisu”, – sakė už šį projektą atsakingas sostinės mero pavaduotojas Mao Peninou (Mao Peninu).

Dvi dienas vykusiuose darbo seminaruose taip pat buvo pasiūlyta kitų idėjų – pavyzdžiui, naktimis trankią muziką leidžiančius klubus įpareigoti įsirengti garso izoliaciją, tačiau iš dalies finansuoti šiuos projektus mokesčių mokėtojų lėšomis.

Apskaičiuota, kad kiekvienos tokios įstaigos “nutildymas” kainuotų 20-150 tūkst. eurų (69-518 tūkst. litų).

“Mažos pasilinksminimo vietos yra ekonomiškai pažeidžiamos ir negali pačios investuoti”, – sakė Prancūzijos naktinių klubų ir kabaretų asociacijos vadovas Bruno Blanckaertas (Brunas Blankeras).

Pasak jo, ši priemonė būtų reikalinga daugiau nei šimtui pramogų įstaigų.

B.Blanckaertas taip pat siūlo kiekviename parduodamame būste atlikti nepriklausomus triukšmo lygio matavimus, panašius į šiuo metu atliekamus elektros instaliacijos, taršos švinu ir asbestu tyrimus. Tokiu būdu informuoti būsto pirkėjai nebegalėtų kelti bylų dėl kaimynų keliamo triukšmo.

B.Delanoe taip pat siūlo telkti pramogų centrus atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų – pavyzdžiui, šalia judrių paupio gatvių, kur jau yra įrengtas vasaros paplūdimys “Paris Plage” ir atsidarė naujas naktinis klubas “Showcase”.

Kaip rodo Paryžiaus policijos statistika, 119 pramogų įstaigų pernai buvo laikinai uždarytos dėl garsios muzikos ir “viešosios ramybės trikdymo šūksniais bei juoku”.

B.Blanckaerto nuomone, draudimas rūkyti “nepaprastai” padidino gyventojų susipriešinimą su klubais ir barais.

Tačiau jis pabrėžė, kad šią savaitę vykusi konferencija jau yra didelis žingsnis į priekį, sprendžiant šią nesantaiką.

“Tai revoliucija. Pirmąkart susėdome ir pasikalbėjome apie naktinį gyvenimą Paryžiuje, o žmonės pripažįsta faktą, kad naktis tokia pat svarbi kaip diena”, – B.Blanckaertas sakė naujienų agentūrai AFP.