Apie beprotiškus statybų užmojus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, milijonines šios srities investicijas rašoma nuolat ir daug. Šįkart yra proga papasakoti ne apie dar vieną debesis draskantį kilometrinį dangoraižį, o apie gyvenimo po vandeniu galimybę, kuria tiki vieno čia kuriamo projekto plėtotojai. Net jei tai skamba kaip siūlymas paskaityti kapitono Nemo nuotykius…
Miestas po vandeniu, arba hidropolis – suvedus šį pavadinimą paieškos sistemose galima rasti net keletą nuorodų į išties kvapą gniaužiančius povandeninio viešbučio „Hidropolis“ reklamos filmukus. Problema tik tai, kad nėra jokių įrodymų, jog „Hidropolis“ perkopė projekto stadiją. Pirmasis pasaulyje prabangus povandeninis viešbutis turėjo iškilti, tiksliau – panirti, 20 metrų po vandeniu Persijos įlankoje prie Dubajuje esančio Džumeiros paplūdimio.
Nepaprastojo viešbučio projektą nuo idėjos pradžios lydėjo didelis ažiotažas ir gausybė spėlionių. Turbūt nenustebins informacija, kad idėjos autorių Joachimą Hauserį įkvėpė Jules’io Verne’o kūryba. Jei rašytojas būtų gyvas, neatsidžiaugtų matydamas, kad bandoma realizuoti jo fantazijas.
„Hidropolį“ autorius sukonstravo iš trijų pagrindinių dalių: 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto bangą primenančios žemyninės stoties, skaidraus į vandenį neriančio 515 metrų ilgio tunelio, kuriuo traukiniu patenkama į pagrindinį 75 tūkst. kvadratinių metrų ploto viešbutį. Be kitų neįprastų architektūrinių viešbučio detalių, čia išsiskiria du skaidrūs viešbučio skliautai. Po vienu jų – jau virš vandens iškylanti koncertų salė, po kitu – šokių salė, kurios atidengiamas stogas leistų svečiams mėgautis renginiais po atviru dangumi ir tuo pačiu grožėtis Dubajaus panorama.