Nors degalų kainos kiekvieną mėnesį tik didėja ir net siekia vis naujus rekordus, Susisiekimo ministerijos ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį krovininio transporto srautai Lietuvos keliuose išaugs 55 proc., o keleivinio – daugiau kaip trečdaliu.

Natūralu, kad dėl to mūsų šalyje padidės transporto spūstys, kurios ir dabar, bent Vilniuje, didžiulės. Apskaičiuota, kad sostinės grūstyse degalų nuostoliai kasmet siekia 600 mln. Lt.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, jau dabar privalu ieškoti išeičių, kad automobilių spūstys valstybei ir žmonėms pridarytų kuo mažiau žalos ir nuostolių. Viena išeičių – vadinamosios intelektualiosios transporto sistemos, kaip liudija pavyzdžiai užsienyje, leidžiančios pastebimai pagerinti tiek eismo kokybę, tiek saugumą.
„Intelektualiosios transporto sistemos leidžia vykdyti automatinį, koordinuotą eismo srautų valdymą, optimizuoti viešojo transporto maršrutus, stebėti eismo informaciją. Tai padeda tinkamai paskirstyti srautus ir didinti transporto saugumą bei efektyvumą“, – tvirtina R.Vaštakas.
Beje, pasitelkus intelektualias transporto sistemas būtų galima sėkmingai spręsti nemažai iššūkių, susijusių ne tik su automobilių keliais, bet ir su geležinkeliais, oro bei vandens transportu, logistikos sektoriumi. Daugelį šių projektų Lietuvoje ir planuojama įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį.
„Įsivaizduokite, kad važiuodami keliu gaunate realiu laiku teikiamą informaciją apie kelyje atsiradusias kliūtis ar pasikeitusias eismo sąlygas. Atsižvelgdami į tai galite planuoti kitą maršrutą ir taupyti laiką. Prireikus pagalbos, tos pačios sistemos padedami vairuotojai galės ją išsikviesti“, – aiškina R.Vaštakas.
Lygiai taip pat pasitelkus intelektualiąsias transporto sistemas yra ir bus vykdoma automatinė eismo pažeidimų kontrolė, kurios tinklą ketinama plėtoti ir miestuose, ir už jų ribų. Įdiegti specialūs įrenginiai leis fiksuoti greičio bei kitų kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Šias priemones pasitelkti ketinama ir kovojant su ne taip matomais, bet nemažus nuostolius lemiančiais pažeidimais. Nustatyta, kad Lietuvos keliuose apie 15 proc. sunkiasvorių transporto priemonių viršija numatytus leistino svorio reikalavimus, o tai kenkia kelių būklei. Skaičiuojama, kad sunkvežimių daroma žala gali siekti iki 180 mln. Lt per metus. Pasitelkus naujausias sistemas bus fiksuojami sunkiasvorio transporto priemonių antsvorio pažeidimai, nustatomi perkrauti ir kelius gadinantys automobiliai.
Apskaičiuota, kad įdiegus intelektualiąsias transporto sistemas, ekonominė nauda viršytų net 700 mln. Lt. “Šios naujovės Lietuvą paverstų dar patrauklesne tranzito šalimi”, – pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.