Shutterstock

Analizė. Tarptautiniai mokslo ekspertai pirmą kartą nuodugniai įvertino visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybę. 49 iš 126 vertintų mokslinių vienetų – universitetų padalinių, institutų buvo įvardyti kaip silpni, arba patenkinami  nacionalinio lygio žaidėjai. Maža to, 46 užsienio ekspertai, „parašę pažymius“ mokslo institucijoms, pakartojo nemažai tų pačių patarimų, kuriuos dar prieš 20 metų išdėstė užsienio ekspertai.

Balandį pristatytas mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas atskleidė, kad devyni universitetų padaliniai iš visų 126 vertintų vienetų pasirodė esantys silpni net nacionaliniu lygmeniu ir galutiniame vertinime gavo 1 balą, o aukščiausio galutinio įvertinimo – 5 balų negavo niekas. Vis dėlto Lietuvos mokslas turi žvaigždžių, kurias galima laikyti stipriais tarptautiniais žaidėjais. Tokį titulą pelnė šeštadalis iš 20 vertintų vienetų, kuriems užsienio ekspertai skyrė po 4 balus.

Tokia išsami mokslinės veiklos analizė Lietuvoje atlikta pirmą kartą. 46 nepriklausomi užsienio ekspertai, atvykę iš prestižinių užsienio institucijų, tokių kaip Oksfordo universitetas, Berlyno technikos universitetas ir kt., vertino, kaip Lietuvos mokslininkų grupėms sekasi kurti mokslą visose mokslų – fizinių, biomedicinos, technologijos, žemės ūkio, humanitarinių, socialinių kryptyse.

Svarbiausia, kad šis dvejus metus trukęs vertinimas neapsiribojo mokslinių publikacijų skaičiavimais: kiek kartų buvo pacituotas kuris autorius ar kiek publikacijų jis išspausdino. Šis tyrimas mokslinę veiklą vertino išsamiau, įtraukdamas kokybės mastelius: buvo vertinama ir mokslininkams prieinama infrastruktūra, kuriamo mokslo vadyba, net mokslinės produkcijos ekonominis ir socialinis poveikis.

Kitaip tariant, Lietuvos mokslas pirmą kartą buvo įvertintas pagal kokybinius kriterijus, kurių stigo ankstesniuose vertinimuose. Pagal penkių balų skalę vertinti 126 vienetai – mokslininkų grupės, veikiančios universitetuose, institutuose, net universitetų mokslų kryptys, buvo įvertintos daugiausiai 5 balais pagal penkis kriterijus.

Jie apėmė mokslinės veiklos – tyrimų, publikacijų kokybės; kuriamo mokslo ekonominio ir socialinio poveikio – bendradarbiavimo su verslu, naudos visuomenei; mokslinių tyrimų infrastruktūros; mokslo vadybos – žmogiškųjų išteklių potencialo, ateities strategijos modeliavimo ir plėtros potencialo sritis.

Galutinis įvertinimas, daugiausiai 4 iš penkių galimų balų, buvo ne matematinis visų vertintų sričių balų vidurkis, bet atskiras balas, atitinkantis bendrą įspūdį apie vertintą vienetą. Todėl negalima lyginti skirtingų mokslų, pavyzdžiui, humanitarinių ir fizinių, galutinių balų. Prasmingiausia būtų lyginti balus, kuriuos suteikė ta pati vertintojų grupė, kitaip tariant, tos pačios mokslų krypties vertintus vienetus.

„Veido“ pašnekovų teigimu, galima sakyti, institucijos pirmą kartą gavo kompetentingų ekspertų išvadas, kokia yra jų situacija, patarimų „iš šalies“, ką reikėtų daryti kuriant strategiją. Visa tai atlikta nemokamai. Na, o valstybė, įsiklausiusi į užsienio ekspertų išvadas, iš tyrimo sužino apie jos finansuojamų mokslinių tyrimų lygį ir naudą visuomenei.

„Pirmiausia tyrimas yra didelė paslauga, darbas, atliktas už „ačiū“, kuris kitais atvejais vertinamiesiems vienetams kainuotų nemažai pinigų. Jie gali sužinoti, ką ir kaip pertvarkyti, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Antra, tai yra parama institucijos vadovybei: patariama, kur imtis reformų, ką reikėtų sujungti, kam skirti lėšų, kokia turėtų būti strategija. Ir, žinoma, ne mažiau reikšmingas šis tyrimas yra šalies mastu, jo rezultatai reikšmingi Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), Lietuvos mokslo tarybai (LMT), iš dalies Seimui ir Vyriausybei. Taigi norėtųsi, kad tyrimo išvados būtų rimtai išanalizuojamos ir paskatintų imtis tam tikrų priemonių“, – Mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo naudą apžvelgia LMT Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.

Pasak jo, pavyzdžiui, 24 vertinamuosius humanitarinių mokslų vienetus vertinę ekspertai susidarė įspūdį, kad humanitariniai mokslai yra labai gerai finansuojami. Juk priešingu atveju mokslininkai negalėtų sau leisti tokios tyrimų fragmentacijos, kokia vyrauja dabar. O iš tiesų toks įspūdis klaidingas, juk yra atvirkščiai – išteklius reikia koncentruoti.

„Kaip pabrėžia daugelis ekspertų, humanitarinių mokslų finansavimas yra labai menkas, o kitos krypties ekspertai sako tiesiai šviesiai: be didesnio finansavimo integracija į tarptautinę mokslo erdvę sunkiai įmanoma. Taigi politikai turi dvi išeitis: arba rasti lėšų, o tai sudėtinga, arba mažinti mokslininkų skaičių“, – apie panašių politinių sprendimų galimybę paskelbus šio tyrimo išvadas svarsto E.Stumbrys.

46 ekspertų vertinimas ir rekomendacijos savo apimtimi kol kas yra didžiausias ir ryškiausias mokslinės veiklos tyrimas, tačiau prieš 20 metų panašią analizę atliko Norvegijos mokslo taryba. Tada Lietuvos mokslininkus vertino keturis kartus mažiau ekspertų, nors, žinoma, 1995–1996 m. ir tokia užsienio atstovų sauja buvo reikšminga. Vis dėlto, praėjus dvidešimtmečiui, kol sulaukėme nuodugnesnio tyrimo, matyti, kad Norvegijos ekspertų rekomendacijos tuo metu padėjo nebent konstatuoti faktą, bet, užuot pagerinusios mokslo kokybę ir organizavimą, nugulė stalčiuose.

1996 m. detaliai apibendrintos Norvegijos ekspertų rekomendacijos kartojasi ir šiųmečiame 46 užsienio ekspertų patarimų sąraše. Pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų norvegai, padarę pastabą dėl universitetų padalinių, tyrimų fragmentacijos ir dubliavimosi, patarė reorganizuoti universitetus ir mokslo institutus, sujungti fakultetus ir skyrius, suformuojant stambesnius vienetus. Po dvidešimties metų balandį išgirdome beveik identiškas išvadas: panašios institucijos ir padaliniai, vykdantys tokius pat tyrimus, turėtų aptarti jungimosi galimybes ir spręsti dubliavimosi klausimus.

„Yra nemažai mokslininkų grupių, kurios dubliuoja viena kitos veiklą. Pavyzdžiui, du universitetai turi mokslininkų grupes, kurios užsiima tais pačiais tyrimais, nagrinėja tą pačią tematiką. Viena vertus, jos abi daro lygiai tą patį, kita vertus, valstybė atlyginimus sumoka abiem, todėl vienodas jų darbas kainuoja dvigubai. Vertinant strategiškai tai nėra naudinga“, – komentuoja Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris.

Jis priduria, kad tokios praktikos pasitaiko ne tik socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kurie įprastai kaltinami dubliavimu ir apskritai menka moksline produkcija. Pasak R.Reimerio, net ir fizinių mokslų srityje pasitaiko atvejų, kai vienas universitetas turi du skirtingus padalinius, o tie skirtingi padaliniai daro visiškai tą patį.

E.Stumbrys atkreipia dėmesį, kad per dvidešimtmetį nuo norvegų pateiktų rekomendacijų pokyčių vis dėlto įvyko: dalis institutų susijungė, tad sumažėjus bendram jų skaičiui turėjo sumažėti ir dubliavimo apraiškų.

„Jei kalbame apie institutus, dabar fragmentacija pasireiškia mokslinių tyrimų atžvilgiu. Pagal tyrimų kryptis kartais atrodo, kad mūsų yra ne trys, o dešimt ar dvidešimt milijonų. Nedidelėje rinkoje reikia pasirinkti siaurą nišą. Pavyzdžiui, mūsų lazerininkai lazerius gamina bet kam, bet kuria siauros juostos, didelio galingumo lazerius, dažniausiai skirtus moksliniams tyrimams. Jie negamina bet kokių lazerių, skirtų bet kam, nes Lietuvai to daryti neįmanoma. Taigi reikia atrasti siaurą nišą ir joje vykdyti priešakinius tyrimus“, – apie aiškesnės mokslinių tyrimų krypties paieškas svarsto LMT atstovas.

Šiemet, paskelbus Mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą, pasikartojo ir kitas prieš 20 metų nuskambėjęs leitmotyvas: reikia didinti mokslo tarptautiškumą. 2014–2015 m. užsienio ekspertai, negalėję perskaityti dalies pačių institucijų jiems pateiktų įvertinti geriausių savo publikacijų, nes šios buvo parašytos lietuviškai, pataria skelbti darbus užsienio kalba ir publikuoti juos ne nacionaliniuose, o tarptautiniuose mokslo žurnaluose. 1996 m. Norvegijos mokslo tarybos atstovai tokį pageidavimą paaiškino paprastai: reikia gerinti akademinės bendruomenės ir studentų anglų kalbos žinias, publikuoti straipsnius tarptautiniuose pripažintuose žurnaluose.

Atrodo, per dvidešimtmetį užsienio kalbos, kad ir anglų, į akademinės, mokslo bendruomenės kūrinius giliau neįsiskverbė. Vis dėlto, kaip pasakoja R.Reimeris, negalima nuneigti ir mokslininkų, raginamų rašyti anglų kalba, argumento, kad jie nori išsaugoti lietuvių kalbą ir lietuvišką moksliniuose darbuose vartojamą terminiją.

„Tačiau apskritai Lietuvos mokslo tarptautiškumas yra gana mažas, – apibendrina MOSTA atstovas. – Mokslininkų argumentus, kodėl jie linkę spausdinti lietuviškas publikacijas, reikia gerbti, tačiau nemaža dalis jų kuria lietuvių kalba ir darbus spausdina lietuviškuose mokslo žurnaluose. Tokia praktika turi net savotišką sistemą: universitetai yra sukūrę daug savo mokslo žurnalų, kuriuose paskelbti darbus gana nesudėtinga. Žinoma, jiems patogu tai daryti, todėl mes turime sukūrę mažą savo mokslo pasaulėlį, kuris egzistuoja visame globaliame mokslo pasaulyje, o taip būti neturėtų.“

Tarp rizikos ir privalumo pakibo ir doktorantų klausimas. Viena iš problemų, pasak užsienio ekspertų, yra doktorantų trūkumas, todėl rekomenduojama pritraukti doktorantų ir ypač podoktorantūros stažuotojų iš užsienio, skatinti doktorantų straipsnių bendraautorystę su užsienio mokslininkais, privalomai bent pusmetį praleidžiant užsienio institucijoje. Tačiau R.Reimeris pabrėžia, kad doktorantai gali lemti ir geras ateities mokslo perspektyvas, jei tik mokslo bendruomenė bus atviresnė ir leis į savo gildijas pakliūti jauniems tyrėjams entuziastams: dalyvauti universitetų valdyme, dalytis konkursinėmis pozicijomis.

„Su doktorantų klausimu susijęs ir kitas neigiamas aspektas – mokslininkų amžiaus piramidė. Matyti, kad kai kuriuose intervaluose, mokslininkų amžių suskirstant, pavyzdžiui, dešimtmečiais, „kupra“ yra pakrypusi į vyresnio amžiaus pusę. Jei galvosime apie sistemos atsinaujinimą ateityje, tai rizikinga“, – prognozuoja MOSTA atstovas.

Jis pabrėžia, kad daugeliui vertintų institucijų koją pakišo prasta mokslo vadyba. Tarkime, daug žemiausiais 1–2 balais įvertintų vienetų kitose srityse – mokslinių tyrimų kokybės, infrastruktūros ar socialinio ekonominio poveikio pelnė geresnius balus, tačiau dėl prastos vadybos galutinis įvertinimas smuko iki 2 balų.

R.Reimeris pasakoja, kad atliekant tyrimą pasitaikė net puikių mokslininkų grupių, kuriančių aukštos kokybės mokslą, tačiau nežinančių, kas yra jų konkurentai, kas – jų srities pasauliniai lyderiai, ką jie veiks po penkerių ar dešimties metų ir t.t.„Pavyzdžiui, buvo užduotas klausimas, ką mokslininkai darytų, jei dabar pat gautų 25 proc. didesnį finansavimą. Keista, kad didžioji dalis vertintų vienetų neparodė ryškių ambicijų. Kažkas atsakė, kad nusipirktų daugiau reagentų ir panašiai, bet vertintojai nustebo, nes tikėjosi visai kitokių, kur kas ambicingesnių, strategiškesnių atsakymų“, – komentuoja MOSTA atstovas.

Būtent paradoksas tarp gerų mokslinės veiklos kokybės rezultatų ir prastos vadybos, lėmęs menkesnį galutinį balą, E.Stumbrio įsitikinimu, atskleidžia ir kitą svarbų motyvą. Kai kurių vertintų vienetų, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslinių tyrimų kokybė buvo įvertinta gana aukštu balu (3), tačiau mokslo vadybos srityje šie vertinamieji vienetai gavo prasčiausią balą. Pasak E.Stumbrio, tai rodo, kad, nepaisant menkų vadovybės pastangų, institucija, jos mokslininkai dirba gerai.

„Tai krinta į akis. Matyt, vadovybė ar taryba, galbūt steigėjas – ŠMM, galėtų padaryti tam tikras išvadas. Kiek bus ryžto – sunku pasakyti“, – svarsto E.Stumbrys.

Galima sakyti, su vadybos klausimais susijusi ir kita svarbi sritis – mokslinės veiklos finansavimas. Vertindami finansines mokslininkų galimybes ir lėšų šaltinius ekspertai padarė išvadą, kad finansavimas yra per menkas, bazinis tyrėjų atlyginimas nepatrauklus, taigi neužtikrina mokslinių tyrimų vykdymo stabilumo. Tačiau, nepaisant riboto finansavimo, šalies mokslininkai nepasitelkia didesnių jų klodų – ES lėšų. Esą pagal mokslinių tyrimų kokybę Lietuvos mokslininkai galėtų gauti gerokai daugiau ES lėšų konkursuose, jei tik paliktų savo „komforto zoną“.

„Žinoma, mokslininkai ir dabar dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, projektuose, tačiau per vangiai. Gana geras ir patogus finansavimas jiems prieinamas per Lietuvos šaltinius. Panaudojami tie patys ES struktūrinių fondų pinigai, tačiau juos paskirsto Lietuvos institucijos – ŠMM, LMT. Taigi mokslininkams patogu konkuruoti nacionaliniu mastu, nereikia dalyvauti Europos mokslininkų konkurencinėje kovoje. Žinoma, tai, kad jie neišeina į platesnius vandenis, kenkia tyrimų kokybei ir pritraukiamų pinigų kiekiui“, – polinkio remtis vietiniu finansavimu žalą paaiškina R.Reimeris.

Vis dėlto atskiriems vertintiems vienetams galima taikyti toli gražu ne visas kritikos strėles. Nors aukščiausio galutinio balo – penketo Lietuvoje negavo nė viena institucija, penktadalis vertintų vienetų gavo ketvertą ir buvo pripažinti stipriais tarptautiniais žaidėjais, turinčiais stiprų plėtros potencialą.

Daugiausiai aukščiausių įvertinimų yra fizinių ir medicinos mokslų srityse, o štai socialinių ir humanitarinių mokslų galutiniai balai pastebimai mažesni. Jei rezultatus išdėliotume MOSTA sudarytoje kreivėje pagal mokslinių tyrimų kokybę ir vadybą, socialinių mokslų kryptyje visi vertinti vienetai atsiduria neaiškios ateities lauke, daugiausiai, 3 balus, čia pelno ISM akademiniai darbuotojai, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos sporto universiteto Sporto edukologijos fakultetas, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos, Socialinių mokslų fakultetai, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Šiaulių universiteto edukologijos kryptis.

Humanitarinių mokslų srityje pasiskirstymas tolygesnis: gerų vertinimų sulaukė Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universiteto menotyros mokslo kryptis, VU Istorijos fakultetas, VU kalbos ir literatūros mokslai.

Atrodytų, skirtinga fizinių, medicinos mokslų padėtis paaiškinama šių mokslų tyrimų pritaikymu rinkoje, paklausa versle, tačiau MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas paaiškina, kad socialinių mokslų, nors ir specifinių, negalima pateisinti vien tokiu argumentu.

Pasak jo, humanitariniai ir socialiniai mokslai nebūtinai turi būti pritaikomi, „parduodami“ rinkoje, bet būtinai turi spręsti kokias nors socialines problemas. O dabar šių sričių atstovai lyg ir bando nagrinėti problemas, skatinti jų sprendimą, tačiau neretai veikia pernelyg uždarai ir viską, ką sukuria, skelbia tik lietuvių kalba ir tik savo bendruomenėje. R.Reimeris paaiškina, kad dėl tokio užsiskleidimo nukenčia Lietuva, nes jei Lietuvos ambasadoriai tarptautinėje akademinėje bendruomenėje – socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai nesiima pristatyti darbų apie valstybės istoriją, kultūrą, identitetą, šių temų imasi kitų šalių tyrėjai, ir šalies istorija kartais iškraipoma.

„Negali būti taip, kad mokslininkas sugaišo kažkiek valandų jam įdomiam darbui, už kurį sumokėjo valstybė, jis sužinojo tai, kas jam įdomu, bet niekas kitas to nepamatė, jo tyrimas nesukėlė jokių diskusijų, nepasiūlė problemos sprendimo būdų. Specifinių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai nebūtinai tiesiogiai uždirba pinigus – jie sprendžia problemas, tiria visuomenę, skatina veikti. Tad šį poveikį jų darbai tikrai galėtų turėti, bet kol kas jis per menkas“, – komentuoja R.Reimeris.

E.Stumbrys pasakoja, kad užsienio ekspertus, vertinusius Lietuvos mokslo institucijas, nustebino nacionalinių mokslo žurnalų gausa. Kai kuriais atvejais savas mokslo žurnalas institucijai garbės nedaro, nes galima pamanyti, kad ji neturi ko pasiūlyti pripažintiems tarptautiniams aukšto citavimo indekso moksliniams žurnalams. LMT atstovas priduria, kad „nematomiems“ socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams patariama integruotis į tarptautinę erdvę, jungiantis į tinklus ir pasiūlant tarptautinei bendruomenei platesnius tyrimus, apimančius regiono – ne tik 3 mln. gyventojų problematiką. Dabar, ypač socialinių mokslų srityje, kur kas populiariau spausdinti monografijas, o ne straipsnius tarptautinėje mokslinėje spaudoje. Tokia socialinių mokslų monografijų „liga“ užsienio ekspertus, E.Stumbrio žodžiais, nustebino, nes šiuo požiūriu socialiniai mokslai, nors ir specifiniai, niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, gamtos mokslų.

„Jei mokslininkai jungtųsi į tinklus, jų darbai būtų įdomūs ir pastebimi. Tinklinėms struktūroms integruotis į pasaulinį mokslą gerokai lengviau nei vienam mokslininkui ar jų grupelei. Socialinių mokslų požiūriu Lietuvos aprėptis yra per maža, bet, pavyzdžiui, jei su kaimynėmis – Estija, Latvija, Čekija, Lenkija ir kitomis šalimis nagrinėjame virsmo iš socializmo į kapitalizmo temą, pristatome palyginamąjį tyrimą, atsiveria visai kiti horizontai“, – komentuoja E.Stumbrys.

Vis dėlto apčiuopiamesnio, rinkoje „parduodamo“ mokslo kryptyse žvaigždžių su žymiu plėtros potencialu Lietuvoje netrūksta jau dabar. Pavyzdžiui, gerais balais (4–5) visose penkiose srityse buvo įvertinti Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) optoelektronika ir lazeriai, visose srityse 4 balus, išskyrus trejetą už infrastruktūrą, pelnė VU Fizikos fakultetas. Medicinos mokslų srityje laurus nuskynė trys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) padaliniai – Neuromokslų ir Kardiologijos institutai, Medicinos fakultetas (klinikinė medicina), VU Medicinos fakultetas. Biomokslų srityje iškilo Vytauto Didžiojo universiteto Biomedicinos mokslų sritis, pelniusi 4 balus, Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų mokslų jungtinis padalinys, taip pat įvertintas aukščiausiu galutiniu balu (4). O, pavyzdžiui, kito regioninio universiteto – Šiaulių toje pačioje kryptyje vertinti biomedicinos ir žemės ūkio mokslai gavo 2 balus.

FTMC direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis sako, kad naujausio tyrimo išvados daugiausia tik patvirtino FTMC jau žinomus dalykus: buvo aišku, jog optoelektronika ir lazeriai yra pirmaujančios sritys, o jų lyderiai, FTMC mokslininkai, matomi pasaulyje. FTMC viduje žinojo ir apie santykinai silpnesnes sritis: tyrime Chemijos institutas buvo įvertintas 3 balais, o FTMC medžiagų mokslas – 2 balais. Vis dėlto, G.Valušio teigimu, 2 balais įvertinto medžiagų mokslo elektros inžinerijos skyriuje dirba labiausiai cituojamas Lietuvos mokslininkas, pasaulinio lygio žvaigždė prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas. Todėl FTMC vadovas svarsto, jog tokie ir panašūs pavyzdžiai rodo, kad kai kurie nedidelių mokslininkų grupių atliekami nedideli, bet labai svarbūs projektai bendroje vertinimo panoramoje išnyksta.

„Tarp chemikų iš dalies vyksta kartų kaita, todėl moksliniu požiūriu galėjome „nukentėti“. Kita vertus, chemikai labai stiprūs taikomuoju, verslo užsakymų pobūdžiu. Tai reiškia, kad jei žmonių skaičius yra ribotas, jie negali vienu metu visko daryti taip pat gerai – kurti mokslo ir atlikti verslo užsakymų. Tai sudėtinga. Manau, kad bendras tokių centrų kaip FTMC, kurių pobūdis labiau taikomasis, įvertinimas turėtų būti paremtas ne tik moksliniais straipsniais, bet ir projektine veikla, kitais kriterijais. Juk verslas yra reiklus, pinigai uždirbami sunkiai, taigi tokie įsipareigojimai kai kuriais atvejais gali atsiliepti mokslinių tyrimų kokybei“, – FTMC vertintų vienetų skirtumus paaiškina G.Valušis.

2012–2014 m. vien FTMC lazerių skyrius su įmone „Ekspla“ turėjo daugiau kaip 600 tūkst. Lt vertės sutarčių, su įmone „Altecha“ jų vertė siekė per 520 tūkst. Lt.

FTMC vadovas centro tyrėjus vadina „projektiniais“ ir svarsto, kad mokslininkų grupėms būtų sunku įsivaizduoti kasdienį savo darbą neturint jokio projekto, tarptautinės konferencijos ar lėšų reikalingoms medžiagoms įsigyti. Pavyzdžiui, FTMC koordinuoja ES 7FP programos 11 mln. eurų vertės projektą „Taikomųjų tyrimų laboratorijų centras pramonei skirtos lazerinės įrangos įvertinimui“ (APPOLO), kuriam vadovauja dr. Gediminas Račiukaitis, o Optoelektronikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Arūnas Krotkus su grupe, dalyvaudami programoje, atkreipė pasaulio mokslo spaudos dėmesį sukūrę naujos kartos GaAsBi puslaidininkinius lazerius. Šio projekto vertė – per 320 tūkst. eurų.

„Lietuviški lazeriai ateina į industriją, tai, ką bando daryti G.Račiukaitis, yra labiau ne pačių lazerių kūrimas, bet jų taikymas. Optoelektronikoje apskritai vyrauja vientisa prietaiso ar koncepcijos idėja, pavyzdžiui, saugumo sistemos ar infraraudonoji spektroskopija, kuriai reikia ir puslaidininkių lazerių, ir specialios optikos komponentų, ir mokėti užrašyti vaizdus, ir atpažinti medžiagas. Taigi kuriasi visa serija mūsų tyrimų, kurie ir apauga skirtinga veikla“, – komentuoja G.Valušis ir priduria, kad kai bendruomenėje yra pasaulinio mokslo žvaigždžių, iš užsienio grįžusių jaunų tyrėjų, bendradarbiavimo su verslu, atsiranda kažkas tokio, ką daro kūrybingi žmonės, nuolat aptariantys pasaulinio mokslo aktualijas ir besistengiantys spėti kartu su juo.

„Netrukus atidarysime LITEK klasterį, kuriame yra gausybė lazerių įmonių, – tai mokslo ir verslo sąveikos pavyzdys. Kita vertus, kai mokslo ir verslo bendradarbiavimas įsisuka taip stipriai, kyla pavojus, kad išseks mokslas, juk reikia stiprių mokslininkų grupių, kurios užsiimtų fundamentiniais tyrimais, palaikančiais aukštą mokslo lygį“, – apie FTMC partnerystę su šalies verslu pasakoja G.Valušis.

LSMU, kurio trys vertinti vienetai gavo aukščiausius galutinius balus (4) mokslo prorektorė prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė įsitikinusi, kad pirmasis bruožas, kuriuo pasižymi visi vertinti vienetai, yra kokybiškas mokslas – mokslinės publikacijos prestižiniuose pasaulio mokslo leidiniuose, aukšti jų citavimo indeksai, gera mokslinė infrastruktūra, be kurios savęs realizuoti negalėtų net ir puikūs mokslininkai.

Mokslo kokybę įvertinus ekspertams, jo konkurencingumą galima įvertinti ir universiteto požiūriu: 2014 m. LSMU tiesioginiai biudžeto asignavimai mokslui sudarė mažiau nei pusę, 38 proc. (2014 m. – 42 proc.), visų mokslui skirtų lėšų, likusią dalį LSMU laimėjo konkursuose. „Tai įrodo universitete kuriamo mokslo konkurencingumą: mūsų mokslininkai rengia gerus projektus ir geba pritraukti lėšų“, – apibendrina LSMU prorektorė.

Ji pabrėžia, kad visi padaliniai glaudžiai bendradarbiauja ir tarpusavyje, nes šiuolaikinis mokslas be kompleksinio požiūrio vargiai įmanomas. „Svarbus bruožas – glaudžios padalinių sąsajos su klinikine medicina, klinikine praktika. Visi tyrėjai – fundamentinių, klinikinių sričių mokslininkai dirba drauge. Taip generuojamos naujos idėjos, kurias galima panaudoti klinikinėje praktikoje, – komentuoja V.Lesauskaitė. – Šiuolaikiniame moksle būtinas kompleksinis požiūris, kai tą pačią problemą analizuoja biochemikai, biofizikai, epidemiologai, klinicistai.“

LSMU prorektorės teigimu, mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas pasirodė esantis naujas todėl, kad visuose vertinimuose iki jo buvo vertinama universiteto, kaip institucijos, veikla, mokslas ir studijos. Šis tyrimas padalijo institucijų padalinius į vertinamuosius vienetus ir giliau vertino tik jų mokslą, atskirtą nuo studijų. V.Lesauskaitė sako, kad LSMU planuoja remtis jo rezultatais ir išvadomis priimdamas tolesnius vidinius sprendimus. Pavyzdžiui, viena iš rekomendacijų, kurią išgirdo visi trys ketvertais įvertinti LSMU vienetai, – daktaro disertacijas rengti anglų kalba.

Gabija Sabaliauskaitė