Prieš metus tapęs KTU rektoriumi, habilituotas mokslų daktaras prof. Petras Baršauskas universitetą sugebėjo priartinti prie verslo, gerokai padidinti šios mokslo įstaigos tarptautiškumą ir į svarbiausius universitete vykstančius pokyčius įtraukti studentus.

“Jeigu nori ramiai gyventi ir nieko nekeisti, tai tikrai įmanoma. Jei leidi visiems procesams tekėti sava tėkme, jie ramiai sau vyksta. Bet jei bandai kažką keisti – nežmoniškai apsikrauni. Kol kas to apsikrovimo nebijau, o ramaus gyvenimo nesinori”, – sako pernai rudenį KTU rektoriumi išrinktas Petras Baršauskas, kurio sėkmės istorija davė daug naudos Lietuvai, tad jis atsidūrė “Veido” 10 sėkmės istorijų sąraše.
“P.Baršauskas – vienas daugiausiai visoje šalyje per metus nuveikusių rektorių, prieš kurį tikrai lenkiu galvą”, – prisipažįsta buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. “Jis – rektorius, sugebėjęs ne tik išgirsti studentų balsą, bet ir paskatinęs mus kalbėti”, – antrina KTU studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis.
Pats P.Baršauskas šiuos komplimentus vertina kukliai ir teigia nieko nedarantis dėl garbės ar reklamos, o vien raginamas įsitikinimo, kad universitetui būtina keistis. “Dar mano tėvas mane taip mokė – visada skatino gyventi ateitimi”, – tikina rektorius, kurio nuomone, svarbiausia, kad visi sprendimai būtų orientuoti į ateitį. Štai todėl jis aiškina ne tiek dar daug nuveikęs, nes spręsti apie darbus, kol dar nėra aiškių rezultatų, esą per anksti.
Vis dėlto nuveiktų darbų ir KTU įvykusių pokyčių sąrašas – iš tiesų įspūdingas.

Labiausiai pasistūmėjo bendradarbiavimas su verslu

Pats P.Baršauskas teigia, kad svarbiausias jo nuveiktas darbas, kuriuo gali pagrįstai pasidžiaugti, – tai drauge su visa komanda išgryninti universiteto prioritetai. O jie, pasak rektoriaus, yra trys: tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir bendradarbiavimas su verslu. Visa tai vienu sakiniu galima pasakyti taip: universitetas turi būti konkurencingas. Ir ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio mastu.
Siekiant šio tikslo daugiausiai nuveikta skatinant universiteto bendradarbiavimą su verslu. P.Baršauskas šioje srityje pats įžvelgia esminį lūžį, o jo žodžius patvirtina ne vienas faktas. Per metus “užsukti” vadinamieji startuoliai (nauji ir originalūs studentų verslo sumanymai), pradėjo veikti Inovacijų ir verslo centras, kuris, pasak rektoriaus, bus bazinis įrankis slėnio projekte. Beje, šį rudenį centre atidaryta ir naujausia Lietuvoje dvidešimties darbo vietų mobiliųjų programėlių (aplikacijų) laboratorija.
“Verslo žmonės sako, kad procesas iš tiesų pajudėjo, kad pas mus prasidėjo mokslinės minties komercializacija, kad einame teisingu keliu nuo minties iki produkto, nuo produkto iki įmonės”, – dėsto rektorius.
Pats naujausias KTU ryšių su verslu pavyzdys – bendradarbiavimas su inžinerinių sprendimų UAB „Fima”, kuri į KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedrą kreipėsi patarimo dėl priemonės apsauginei medžiagai nuo laidų valyti ir gavo ne tik konsultacijų, bet ir unikalių sprendimų. „Būtent to verslas ir nori. Universitetas rado geriausią užduoties sprendimą, ir esame visiškai patenkinti”, – pripažįsta “Fima” projektų vykdymo tarnybos direktorius Giedrius Valužis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.