Ką kabinate ant sienų? Atsakymą geriausiai žino paveikslų rėmintojai. Jie sako, kad lietuvių supratimas apie meną gerėja, bet finansinės galimybės lemia pigesnių šiuolaikinių dailės technikų populiarumą.

Pasidairius po paveikslų rėminimo salonus galima pamanyti, kad kas antras lietuvis valdo po privatų Ermitažą arba Luvrą: toks didžiulis juose prabangių, plačių ir blizgančių rėmų pasirinkimas. Ir atvirkščiai: nenustebkite, jei prireikus elementaraus, paveikslo turinio negožiančio medinio rėmelio teks varstyti ne vieno salono duris.

Darius Turčinavičius, paveikslų rėminimu besiverčiančios UAB “Getija” direktorius, spėja, kad taip yra dėl inertiškos pasiūlos: rėmintojai tiesiog nebepaveja subtilėjančio klientų skonio. Blizgučių paklausa pastebimai krinta, bet salonai tebebando priblokšti klientus dideliu iš pažiūros prašmatnių, nors nebūtinai kokybiškų rėmų asortimentu. Iš tiesų akies nerėžiantys, bet iš gerų medžiagų pagaminti ir rankomis, o ne staklėmis dailinti rėmai paprastai kainuoja brangiau už fabrikinius blizgučius.

Tuo tarpu Valdas Marčiulaitis, tris rėminimo salonus Lietuvoje valdančios UAB “Užuovėja” vadovas, tikina, kad pirmasis kliento įspūdis dažnai būna apgaulingas. “Tai tik nekalta pardavėjų gudrybė: rėmelių pavyzdžiai salonuose išdėliojami taip, kad į akis pirmiausia kristų brangesnis ir prašmatnesnis asortimentas. Tačiau sunku patikėti, kad atidžiau paieškoję nerastumėte konkrečiam meno kūriniui tinkamo rėmo: juk rinktis juos mūsų salonuose galima iš daugiau nei dviejų tūkstančių pavyzdžių”, – tvirtina pašnekovas.

Madas diktuoja italai ir ispanai

Šiek tiek elementarių žinių apie šį specifinį verslą: kadangi pateikti platų pasirinkimą privalu, salonų savininkai į siūlomas prekes investuoja nemažai pinigų, kurių grąža – ilga ir sunkiai nuspėjama. Daugiausiai rėmelių į Lietuvą atkeliauja iš madas šioje rinkoje diktuojančios Italijos ir Ispanijos, kita, pigesnė asortimento dalis, – iš Kinijos ir Taivano. Lietuvoje gamintų rėmelių salonuose nedaug vilties aptikti. “Buvome įsigiję vieną partiją iš gamintojų Šiauliuose, tačiau nusivylėme kokybe: pačiupinėjus tokį rėmelį, dažai greitai nusitrindavo”, – neslepia UAB “Savex” prekybos vadovė Lilija Ivanovienė.

Pagal kokius požymius dar įmanoma atskirti kokybišką rėmelį nuo nekokybiško? Pasak specialistų, pjaustant nekokybišką profilį pjūvio vietoje neretai skeldėja ir nutrupa apdaila, todėl salonų meistrams tenka įvairiais būdais slėpti gamintojo trūkumus. Nesunku atspėti, kas nutiktų, jei taip įrėmintas paveikslas vieną nelemtą dieną kristų nuo sienos ant grindų – rėmelis greičiausiai taptų margas.

Salonuose siūlomų rėmų kainos (su įskaičiuotu meistrų paslaugos įvertinimu) svyruoja nuo 10 iki 500 Lt už metrą. Patys solidžiausi – gausiai raižiniais ar kitokiomis faktūrinėmis detalėmis puošti profiliai iš lengvo afrikietiško medžio gali atsieiti dar brangiau. Tačiau kalbinti rėmintojai sutartinai tvirtina, kad tokiems pavyzdžiams Lietuvoje tenka ilgokai laukti savo klientų: dažniausiai užsakomi rėmeliai, kainuojantys nuo 10 iki 70 Lt.

Konservatyvus skonis

Kaina lietuviams turi vis daugiau įtakos renkantis paveikslo rėmelį. Keistuolių, kurie mėgina kelti meno kūrinio vertę, puošdami jį ne itin tinkamu puošniu apdaru, pasitaiko vis rečiau. Dažniausiai tai privatūs paveikslų prekiautojai. O patys dailininkai savo kūriniams paprastai renka neįmantrų drabužį. Didesnių meno kolekcijų savininkai taip pat nelinkę išlaidauti, nes į plačius rėmus įdėti paveikslai reikalauja daugiau vietos ir nuolatinės priežiūros.

Lietuvių skonis, pasak rėmintojų, gana konservatyvus. Į tai tenka atsižvelgti renkantis prekes iš naujų gamintojų kolekcijų. Tai, kas paklausu Skandinavijoje ar Vakarų Europoje, Lietuvoje dažnai neranda pirkėjo. Tarkim, avangardinio stiliaus meno kūrinių rėmus drąsiau renkasi nebent interjero dizaineriai.

Pastebima, kad netgi skiriasi atskiruose Lietuvos miestuose pageidaujamas asortimentas. Vilniuje šalia subtilių, prigesintų tonų labiausiai juntama drąsesnių avangardinių profilių paklausa. Kaunas – nuolankiausias tradicijoms ir rusviems atspalviams. O klaipėdiečiai labiausiai vertina ramias, pastelines, pajūrio gamtą primenančias spalvas.

Rėmintojai jaučia ir tam tikrą sezoniškumą. Tarkim, rudenį, miestiečiams grįžus po atostogų, sulaukiama daugiau užsakymų iš Rytų šalių parsivežtiems papirusams ar suvenyriniams paveiksliukams apipavidalinti. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau darbo teikia siuvinėtojos kryželiu ir kitokių madingų rankdarbių meistrės. Bendra pastarųjų metų tendencija – daugiau rėminama fotografijų ir ant drobės spausdintų darbų, mažiau originalių tapybos ir grafikos kūrinių. “Užsakymų nesumažėjo, tačiau krito salonų apyvarta”, – tvirtina V.Marčiulaitis.