“Antikvariatai savo pirkėjus prarado dar prieš pusantrų metų”, – “Veidui” tvirtino prisistatyti nepageidavusi vieno iš keturių Dominikonų gatvėje esančių antikvariatų direktorė.

Į klausimą, ką tokiu atveju veikia antikvarai, atsakymas buvo trumpas: “Susimažinome išlaidas iki minimumo ir laukiam geresnių laikų”.

Lankytojai į šį, kaip ir į kaimynystėje esančius antikvariatus, užsuka nebent pasižvalgyti ir kultūringai praleisti laiko.

Kainų krizė neapgraužė

Retkarčiais sulaukiama siūlančių savo daiktus parduoti interesantų. Tačiau ne tiek, kiek būtų galima tikėtis sunkmečiu, o ir prašomos kainos nėra kuklesnės nei anksčiau. “Dažniausiai mums siūlo smulkius, mažiau vertingus daiktus, – teigia Aura Žukovienė, vadovaujanti antikvariatui “Senasis kuparas”. – Tai Rygoje, įvedus turto mokestį, į antikvariatus siūbtelėjo daiktų pasiūlos banga. Vilniuje  palyginti ramu”.

"Veido" archyvas

Jau pusantrų metų antikvariatai lankytojų antplūdžiu pasidžiaugti negali

Beje, visi kalbinti specialistai pripažįsta, kad konsignacinių daiktų kainos antikvariatuose krizės laikotarpiu ženklesnio kritimo nepatyrė ir išliko panašaus lygio. Tačiau turint omenyje, kad pasaulyje kainos kilo, Lietuvos antikvariatai europiniame kontekste pagal kainas atrodo gan patraukliai. Galiausiai viskas priklauso nuo antikvarininko užsiaugintų “riebalų” storio: kas išgali kęsti trejus ketverius metus, stengiasi sulaukti padorių maržų. Kas ne – parduoda daiktus ir pigiau už savikainą.

Norintiesiems pelningai investuoti pinigus, kurių nebeapsimoka laikyti bankų sąskaitose, antikvariatai šiandien galėtų tapti įdomia išeitimi. Vis dėlto ryždamiesi tokiai subtiliai investicijai neapsieisite be asmeninės erudicijos arba eksperto paslaugų. Reikėtų iš anksto pagalvoti ir apie tinkamą ketinamų įsigyti vertybių apsaugą. Tai, kad senoviniai daiktai traukia vagis, įrodo šį pavasarį Vilniuje, viename iš Dominikonų gatvės antikvariatų, vėlų vakarą įvykdyta žaibiška vagystė. Per porą mėnesių policijos tyrimas, pasak nuostolių patyrusio salono vadovės, menkai tepasistūmėjo į priekį, kol kas nedavė pastangų ir pačių antikvarų bandymai rinkoje rasti pavogtus daiktus.

Užsienietiškos pagundos

Lietuvoje veikiančius antikvariatus galima skirti į dvi grupes: vieni jų orientuoti į konsignaciniais pagrindais veikiančią vietos rinką, kiti patys ar su agentų pagalba ieško patrauklių daiktų užsienyje ir veža juos Lietuvon. Pastarieji tvirtina jaučiantys atgyjantį pirkėjų potraukį prie prabangos. “Mums atrodo, kad klientai jau pavargo nuo beprotiško taupymo ir lengviau investuoja tiek į antikvarinius daiktus, tiek į kitas prabangos prekes”, – teigia “Domus galerijoje” įsikūrusio meno ir antikvariato salono “Amžinos vertybės” direktorė Jurga Stakė.

Ji pabrėžia, kad šiuo metu salonų darbuotojai turi daugiau laiko ir galimybių, naudodamiesi tarpusavio ryšiais, paieškoti konkrečių kliento pageidaujamų daiktų. “Mes siūlome platų spektrą daiktų ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos kraštų. Japonijos ir Kinijos vertybių kolekcija, kurią įsigijome iš užsienio kolekcionieriaus, sužavėjo net salone apsilankiusius Kinijos ekspertus. Jie tikino, kad panašaus lygio daiktų dabar nelengva būtų įsigyti ir pačioje Kinijoje”, – tvirtina pašnekovė.

Vis dėlto vietinėje rinkoje dirbantys antikvarai įspėja pirkėjus užsienietišku paveldu domėtis itin atsargiai, nes vėliau gali išaiškėti, kad vietoj istorinės vertybės įsigijote sendaikčių mugės tevertą atvežtinį daiktą. Antikvariatų teikiamos garantijos tokiu atveju tėra minimalios ir patikimumu nedaug skiriasi nuo tų, kurias teikia Vilniuje ant Tauro kalno savaitgaliais susirenkantys pardavėjai.