Socialiniai tinklai tampa puikias pajamas teikiančiu verslu. Per 2009 metus “Facebook” uždirbo 800 mln. JAV dolerių, o pagrindiniai jo konkurentai “Myspace” ir “Twitter” – po 400 milijonų. Ar tai reiškia, kad milijonai žmonių tikrą bendravimą keičia į virtualų?

“Trečdalis jaunųjų amerikiečių rytą pradeda nuo “Facebook”, – skelbia JAV žiniasklaidos kompanija “Oxygen Media”, tai sužinojusi iš sociologinės apklausos. Nemažai jaunuolių prie socialinių tinklų prisijungia dar prieš eidami į vonią. Maža to, daugiau nei pusė jų prisipažįsta mieliau bendraujantys elektroniniu būdu, nei susitikdami akis į akį, ir nemato jokios kliūčių į “Facebook” draugų sarašą įtraukti visiškai nepažįstamų žmonių.

Tarptautiniai grandai

Lietuva į tarptautinus socialinių tinklų vandenis įsiveržė gana neseniai, todėl daugelis tautiečių apie konkurencines kovas net nenutuokia, ir dabar tik džiūgaudami čiuožia pergalinga “Facebook” bangos ketera. O juk vos prieš kelerius metus “Facebook” buvo dar gana nedidelė ir uždara bendruomenė, kai socialiniuose tinkluose karaliavo “Myspace”.

Šiuo metu anglakalbiame internete suskaičiuojama bent pora šimtų stambesnių socialinių tinklų. Žinoma, ne visi yra vienodos paskirties, tad dauguma vartotojų naudojasi ne vieninteliu, bet keliais iš jų. Nuo tinklo profilio priklauso ir lankomumas. Pavyzdžiui, populiariajame karjeros tinkle “Linkedln”, kurio tikslas – ryšiai tarp esamų ir buvusių bendradarbių, karjeros reprezentacija, dažniausiai lankomasi kartą per keletą savaičių, tuo tarpu bendravimo ir pramogų tinkle “Facebook” – po keletą ar net keliolika kartų per dieną.

Kyla klausimas, kaip sukasi socialinių tinklų verslo varikliukas. Anksčiau gana dažna mokama narystė pastaruoju metu visiškai nukonkuruota tokių grandų, kaip “Myspace” ar “Facebook”, kurie narystę siūlo nemokamai, bet pardavinėja reklamą. Ir tai tikrai apsimoka – iš ketvirčio milijardo lankytojų juk bent milijonas paspaus reklaminį skydelį nors netyčia, o gal ir iš tiesų susidomėję siūloma preke ar paslauga. Ir iš to milijono bent keletas tūkstančių tikrai apsispręs ką nors nusipirkti.

Iš tiesų ne visa reklama yra mokama. Štai socialinis tinklas “Myspace” kiekvienam pageidaujančiajam leidžia į savo vartotojo sąskaitą įkelti savo muzikos kūrinių, tad tuo greitai pasinaudojo ir muzikos verslo atstovai. Reta kuri šiuolaikinė žvaigždė neturi savo paskyros “Myspace” tinkle, kuriame ne tik galima nemokamai (ir legaliai!) pasiklausyti keleto muzikanto dainų, bet ir rasti turų datas, biografiją, istoriją ir kitos informacijos.

Toks “gyvenimo ir pramogos” formatas “Myspace” ilgai išlaikė populiarumo viršūnėje, bet 2004 m. startavęs ir nuo 2006-ųjų visiems norintiesiems prieinamas “Facebook” jau 2008-aisiais vartotojų skaičiumi nukonkuravo “Myspace”. Iš tiesų “Facebook” pasirodė esąs patogus, smagus ir dar interaktyvesnis.

Be abejo, nei anksčiau, nei dabar neišvengiama pasigirstančių pavojaus varpų. Skeptikai priekaištauja dėl sumažėjusio bendravimo “akis į akį”, o nepatyrusiems, ypač jaunesniems vartotojams egzistuoja reali “seksualinių medžiotojų” grėsmė. Vis dėlto visi šie dalykai priklauso ne nuo technologijų, o nuo paties vartotojo sąmoningumo.

Brangusis “One.lt”

Virtualusis socialinis gyvenimas verda ir Lietuvoje. Jis, beje, gana įvairialypis: tūkstančiai lietuvių jau keletą metų plaukioja tarptautinių socialinių tinklų vandenynuose, tačiau daugybė jų nenori apleisti ir vietinių, lietuviškų socialinių tinklų.

Beje, kaip ir daugumoje kitų sričių, socialiniuose tinkluose Lietuva taip pat pakankamai išsiskiria. Pavyzdžiui, vien jau tuo, kad čia gana sunku apibrėžti, kas jau yra socialinis tinklas, o kas – dar ne. Pažinčių portalai, interneto bendruomenės forumai, tradicinių socialinių tinklų apibrėžimą atitinkantys tinklalapiai – visa tai plačiąja prasme yra socialiniai tinklai, tik dėl savo skirtingumo juos sunku lyginti.

Neabejotinas socialinių tinklų lyderis yra “One.lt”, šiaip jau priklausantis latviams. Per 750 tūkst. vartotojų turintis tinklas sulaukia daugiausia jaunesnio amžiaus internautų dėmesio, čia gimsta nemaža dalis lietuviškojo internetinio žargono, taip pat uždirbami nemaži pinigai. Svetainės savininkai – puikus pavyzdys, kaip užsidirbti, nedidelėmis sumomis apmokestinant beveik visas įmanomas tinklalapio paslaugas. Pamiršote prisijungimo slaptažodį? Du litai! Norite pasikeisti vartotojo sąskaitos foną? Trys. Nori matyti, kas peržiūrinėja tavo anketą – taip pat trys litai. Galimybė vertinti draugų nuotraukas – nuo dviejų iki penkių litų už virtualius taškus, kuriais ir vertinamos nuotraukos ir kuriuos nuolat reikia pildyti.

Trumpai tariant, “One.lt” apmokestinta beveik viskas, kas tik įmanoma ir absoliučioje daugumoje kitų socialinių tinklų yra nemokama. Nepaisant to, vartotojai čia lankosi ir yra gana lojalūs.

Baltiškas atsakas į “Myspace”

Kitas latvių valdomas, bet Lietuvoje gana populiarus socialinis tinklas – “Frype.lt”. Gana akivaizdi “Myspace.com” kopija, perkėlusi ne vien gerąsias bei patraukliąsias amerikietiško tinklo savybes, bet ir tokius jos trūkumus, kaip nepatogi navigacija.

Čia, kaip ir “Myspace”, vartotojai turi galimybę viešai ir nemokamai publikuoti savo pačių muzikinius įrašus, tad tinklas gana populiarus tarp pradedančių ar alternatyvių muzikantų. Vis dėlto ši funkcija ir yra bene vienintelė iš originalesnių, tad “Frype.lt” savo vartotojų skaičiumi gerokai nusileidžia kitiems bendrauti skirtiems tinklalapiams.

Į socialinių tinklų sferą Lietuvoje ryškiai įsiterpia ir pažinčių portalai, labiau orientuoti ne į virtualų bendravimą tarp jau esančių draugų, o į naujų pažinčių užmezgimą. Tai ir “Draugas.lt”, ir “Point.lt”, ir saugusiesiems skirtas “PazintysXXX.com”. Daugelyje šios srities tinklalapių taip pat veikia mokamos paslaugos, bet paprastai bazinės funkcijos yra nemokamos.

Aišku tai, kad Lietuvoje veikiančios vietinės bendravimo svetainės nelabai tikisi užsidirbti iš reklamos, tad pajamas stengiasi susirinkti tiesiogiai iš pačių vartotojų. Tuo tarpu užsienyje socialinių tinklų savininkai visas pajėgas telkia reklamai pritraukti, o pinigus iš pačių vartotojų vilioja minimaliai reikšmingose, dažniausiai šalutinių pramogų srityse. Kodėl taip yra? Priežastis akivaizdi – dauguma lietuviškų vartotojų yra jauno amžiaus ir nėra finansiškai savarankiški, kad juos sudomintum reklamos skydeliu, siūlančiu įsigyti brangesnės technologijos, nekilnojamojo turto ar dalyvauti verslo įmonės valdymo seminare. Daug lengviau susirinkti po litą ar du, kurie numatyti vartotojų kišenpinigių ar smulkių dienos išlaidų biudžete.

Kas toliau?

Kasmet gyvenimas darosi vis judresnis. Šiuolaikiniam bendravimui internete tradicinis kompiuteris jau nebėra pirmo būtinumo priemonė – jį jau aktyviai keičia išmanieji telefonai, kiti mobilieji prietaisai. Prieš kelerius metus atskilusi tinklo kompiuterių (angl. “netbook”) atšaka skirta būtent mobilumui ir naršymui tinkle. Prie tokio mobilumo derinasi ir socialiniai tinklai. Pavyzdžiui, “Foursquare”, socialinis tinklas, sietinas su fizinės vartotojų buvimo vietos nustatymu ir jos kitimu.

Žinoma, yra pakankamai nerimaujančiųjų, kad virtualus bendravimas išstums tikrąjį. Vis dėlto tokį pavojų kelia ne pati socialinio tinklo idėja ar jų raidos tendencija, bet pati vartotojo asmenybė. Aktyviems žmonėms, kuriems tiesiog fiziškai trūksta laiko su visais susitikti, socialinis tinklas – labai patogus instrumentas. Tuo tarpu pasyvesnieji gauna galimybę bent jau virtualiai tapti aktyvesni, o verslininkai – ne tik lengvai, greitai ir patogiai pristatyti savo verslą būsimiems klientams, bet netgi užsidirbti. Pasaulis globalėja. Tereikia suspėti su juo.

Eksperto vertinimas

Džiugo Paršonio, IT žurnalisto, tinklaraščio nežinau.lt autoriaus, komentaras

Lietuviškiems socialiniams tinklams reikia judėti į priekį. Šiandien ankstesnis įdirbis tirpsta akyse, ryte ryjamas globalių tinklų. Ko labiausiai reikėtų, tai skubiai apsivalyti nuo nešvankybių, keisti įvaizdį ir integruoti geografines žymas. Nepakenktų ir programiniai įrankiai, leidžiantys dalytis pamėgta informacija šiuose tinkluose. Deja, tokių kol kas neteko matyti.

Jei kalbėsime apie tarptautinius socialinius tinklus – ateityje stipriausias bus tas, kuris maksimaliai išnaudos mobiliųjų įrenginių galimybes. “Twitter” tai daro geriausiai, nors “Facebook” nedaug teatsilieka. O “Skype” jau visiškai prarado iniciatyvą. Taigi šiandien aktualiausi dalykai yra surasti vienas kitą virtualiame žemėlapyje ir bendrauti be kompiuterio, tik telefono programomis.