Lietuvių komanda jau įpusėjo kurti pirmąjį lietuvišką palydovą “Lituanica SAT-1″. Kaip „Veidą“ informavo šio projekto vadovas ir vienas iniciatorių Vytenis Buzas, užsibrėžtas tikslas liepos pradžioje turėti veikiantį palydovą, o lapkritį ar gruodį jį paleisti į kosmosą.
Palydovas bus paleistas iš tarptautinės kosminės stoties. Į stotį palydovą iš JAV, J.F.Kennedy kosmoso centro Floridoje, nugabens raketa „Falcon-9“, pristatanti krovinius ten dirbantiems astronautams.
„Pasaulyje tai kone pirmasis entuziastų konstruojamas kosminis aparatas, atitinkantis tarptautinės kosminės stoties reikalavimus. Paprastai kosminius aparatus konstruoja organizacijos, turinčios didelius biudžetus, o mes lygiagrečiai ir konstruojame, ir rūpinamės biudžetu“, – pasakoja V.Buzas.
Idėja paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą KTU magistrantūrą studijuojančiam V.Buzui ir jo kolegai Laurynui Mačiuliui kilo praėjusią vasarą besistažuojant NASA tyrimų centre. Į šią stažuotę jaunus inžinierius pakvietė į vieną konferenciją atvykę NASA tyrimų centro atstovai, susidomėję jų veikla. V.Buzas užsiėmė raketiniams mažiesiems palydovams skirtais varikliukais, o L.Mačiulis – termomedžiagomis.
“Iš pradžių dirbome su šiais dalykais, po to nusprendėme, kad turime galimybę pigiau ir greičiau paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą tarpininkaujant kelioms amerikiečių bendrovėms”, – pasakoja V.Buzas. Apie pirmąjį lietuvišką palydovą kalbėta maždaug penkerius metus, kai vienas NASA atstovų per vykusią konferenciją pasiūlė tokią idėją. 2015 m. lietuviai kartu su belgais ketina paleisti palydovą pagal QB50 projektą.
„Paleidimo sutartis pasirašyta, pusė darbų atlikta. Pradedame integracijos stadiją – atskirų posistemių sujungimą į vieną didelę darnią sistemą“, – aiškina V.Buzas.
Šis palydovas kosmose išbus apie pusmetį ir padės atlikti keletą mokslinių ir technologinių eksperimentų: komanda ketina surinkti duomenis apie kosmoso erdvę, kuriuos iš mokslinės pusės interpretuos VGTU, KTU, VU, sužinos, kaip palydovo elektroniką veikia kosminė aplinka – saulės spinduliuotė, kosminės radiacijos ir pan., tirs Žemės magnetinį lauką. Palydovas iš kosmoso taip pat turėtų nufotografuoti Lietuvą.
Nors projekto pradžia buvo mėgėjiška ir dirbo suburti entuziastai, šiuo metu projekte dalyvauja jau 25 organizacijos. Bendras projekto biudžetas viršys 1,3 mln. Lt. V.Buzas pabrėžia, kad tai privatūs pinigai. Prie projekto prisideda ir universitetai – KTU, VU, Klaipėdos valstybinė kolegija.