2011 Spalio 24

Po žeme užkasti milijonai, o interneto nėra

veidas.lt


Iki 2013-ųjų už 173 mln. Lt visą Lietuvą apraizgys tūkstančiai km šviesolaidinių kabelinių linijų. Tai – itin spartus internetas kaimui. Deja, milijonai po žeme užkasti, o kiek kaimų gyventojų realiai naudosis internetu – visiškai neaišku.

Daugėliškiuose, apie pusketvirto šimto gyventojų turinčiame kaime Kauno rajone, dar  neseniai visas kaimas aptarinėjo didžiausią naujieną: už europinius milijonus į kaimą atvedamas itin spartus internetas. Žmonės smalsiai stebėjo, kaip atvažiavusi technika kasė, klojo kalbelius, lygino.
Viena Daugėliškio gyventojų pensininkė Kristina Žotkevičiūtė nutarė, kad laikas ir jai pradėti naudotis internetu. Apie tokią galimybę, sužinojęs, kad kaime jau paklotos plačiajuosčio interneto kabelinės linijos, jai užsiminė Vilniuje gyvenantis sūnus.
Moteris nemanė, kad gali kilti kokių nors problemų – juk žaibiškos spartos interneto kabelis paklotas palei kelią tik už pusantro šimto metrų nuo jos namo Daugėliškio vienkemyje. Gyventoja kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę TEO LT.
Tačiau netrukus jai teko gerokai nusivilti: TEO įvesti internetą atsisakė. Nors visai šalia namų paklotas milijoninės vertės projekto kabelis, gyventojai pasiūlyta už dešimt tūkstančių litų įsivesti telefono ryšio linijomis teikiamą xDSL interneto liniją.
Skamba absurdiškai? Bet būtent taip Lietuvoje įgyvendinami europinės paramos projektai.

Ar internetus bus, lems operatoriai

Susisiekimo ministerijos, projektą įgyvendinančios per įkurtą viešąją įstaigą „Plačiajuostis internetas“, idėja graži: atvesti iki Lietuvos kaimo itin spartų internetą, kad juo galėtų naudotis net 98 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tam net pavyko gauti ES paramą: projektui RAIN-2 skirta apie 147,1 mln. Lt europinių lėšų, dar beveik 26 mln. Lt skirti iš valstybės biudžeto.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Jonas Jonas rašo:

    Tai kad ir Zadvarninku km.Švenčioniu raj.irgi nuklojo šviesolaidi o interneta ivede laidini.Nežinia tikrai kam pinigai užkasinet,o žmones tikejosi najoviu.Bet deja.Na Švenčionys yra Švenčionys čia meras Vigelis ižymus girtuoklis tai gal sakau del tuo ir tokia tvarka,bet pasirodo visoi Lietuvelei tas pats,labai gaila.

  2. Kisa Kisa rašo:

    Problema yra ne operatoriu investicijose, o RAIN sviesolaidziu nuomos beprotiskuose ikainiuose, kuriuos nustate pati susisiekimo ministerija. Jeigu uz 100 mbit/s kanalo nuoma RAIN tinkle operatoriui reikia moketi 300lt/men, ir cia tik uz tuscia kabeli be interneto, tai apie ka cia dar kalbet. Tai kiek tada kainuos galutine interneto paslauga vartotojams? Valstybe nepalieka operatoriui vietos uzsidirbt, ir pati nori uz tuscio sviesolaidzio nuoma gaut desimt kartu daugiau negu imanoma uzdirbt uz galutine paslauga.
    Mes esame interneto tiekejai, ir dirbame tik kaimuose, bet su tokiais RAIN nuomos ikainiais net nera minties pradet ji naudot. Be to, reikia paminet dar ir tai, kad RAINnieciai sugadino milijonus litu nes paklojo kabeli seniena 1984m, kuris jau yra technologiskai pasenes, ir jis visai netinka naujoms siuolaikiskoms rysio technologijoms pletoti, nes toks kabelis turi labai auksta chromatine dispersija. Naujo tipo kabeliai leidzia atpiginti duomenu perdavima iki 100kartu. Visame pasaulyje jau pereita prie sviesolaidziu, kuriais galima perduoti 9Tbit/s per viena skaidulu pora, o per Lietuviskojo RAIN kabeli galima isspaust tik 10Gbit/s. Va cia ir yra pagrindine esme. Kazkam tai buvo naudinga paklot pigu kabeli be perspektyvu ir pasiimt milijonus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...