Lietuva prašo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Kernavės archeologinei vietovei suteikti sustiprintą apsaugą karinio konflikto metu.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), toks prašymas pirmadienį nagrinėtas Paryžiuje UNESCO penktojoje Hagos konvencijos Antrojo protokolo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesijoje.

Šalių narių prašymai suteikti sustiprintą apsaugą išskirtinę kultūrinę vertę turinčioms vertybėms kilus kariniam konfliktui nagrinėjami pirmą kartą komiteto istorijoje.

Pasak URM, tai yra nauja apsaugos sistema, kurią numatė Hagos konvencijos Antrasis protokolas, tačiau tik dabar, patvirtinus jo įgyvendinimo gaires, tai tapo realia galimybe. Jeigu komitetas nuspręs tokią sustiprintą apsaugą suteikti, vertybė bus įrašyta į UNESCO Sustiprintos apsaugos saugomų kultūros vertybių sąrašą.

Šioje tris dienas truksiančioje komiteto sesijoje bus nagrinėjama 12 paraiškų iš penkių šalių. Be Lietuvos prašymus savo kultūros vertybėms pateikė Azerbaidžanas, Dominikos Respublika, Italija ir Kipras.

Kultūros vertybių apsaugos karinio konflikto metu konvencija, priimta Hagoje 1954 metais, buvo pirmoji tarptautinė sutartis, skirta išimtinai kultūros vertybių apsaugai karinio konflikto metu. Ji parengta kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo metu vykusį masinį kultūros vertybių naikinimą.

Hagos konvencijos Antrasis protokolas priimtas 1999 metais. Jis sustiprino Konvencijos nuostatas dėl kultūros vertybių apsaugos, įtvirtino sustiprintos apsaugos principą, numatė sankcijas ir baudžiamąją atsakomybę už žalą, padarytą kultūros vertybėms ginkluotų karinių konfliktų metu.

Minėtą komitetą sudaro 12 narių. Lietuva šio komiteto narė yra nuo 2005 metų.

Prie Hagos konvencijos yra prisidėjusios 123 šalys, Lietuva konvencijos nare tapo 1998 metais. Antrojo protokolo narių yra 58. Lietuva prie protokolo prisijungė 2002 metais.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, be Kernavės archeologinės vietovės, įtraukti dar trys Lietuvos objektai: Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.

“Pasaulio atminties” (dokumentinio paveldo) registre įrašyti Lietuvos turimi Radvilų archyvai su Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija ir akcija “Baltijos kelias”.

Į Nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktos lietuvių sutartinės, kryždirbystės ir kryžių simbolikos bei Dainų švenčių tradicija.