Praėjusią savaitę Lietuva neteko dviejų ryškių skulptorių – Vlado Vildžiūno ir Vaclovo Krutinio.
Pernai Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas V.Vildžiūnas gimė 1932 m. Dabužiuose (Anykščių r.), baigė studijas tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute, Juozo Mikėno klasėje. Profesinį kelią pradėjo nuo medžio skulptūrų, vėliau dirbo su metalu ir akmeniu.
Brandžiausi skulptoriaus kūriniai pasaulį išvydo šalia namų Jeruzalėje įkurtoje dirbtuvėje. V.Vildžiūnas iškalė paminklus Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui Druskininkuose, Laurynui Stuokai-Gucevičiui ir Salomėjai Nėriai Vilniuje, monumentalias dekoratyvines skulptūras „Trys karaliai“, „Lietuviška baladė“, „Barbora“ ir kt. Daug jo darbų galima išvysti sostinės Rasų kapinėse: tai Kazio Borutos, Vinco Mykolaičio-Putino, Petro Vaičiūno antkapiai. Jo skulptūras galima pamatyti ir Anykščiuose, Jonavoje, Kaune, Kelmėje, Palangoje.
Per skulptoriaus laidotuves rinktos aukos jo paskutiniam kūriniui – skulptūrai „Ramybės karalius“ pastatyti.
V.Krutinis gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą, kūrė mažosios plastikos kūrinius, monumentalias skulptūras ir antkapinius paminklus. Pirmenybę teikė sunkiai įveikiamam tvirtam akmeniui – granitui ir marmurui.
Beveik trys dešimtys jo kūrinių puošia viešąsias erdves Vilniuje, Ukmergėje, Kupiškyje, Panevėžyje, Birštone, Jonavoje. Žymiausi darbai – „Metraštininkas“ , „Motinystė“, „Šv. Jonas Nepomukas“, paminklai Laurynui Stuokai-Gucevičiui, Dionizui Poškai, generolams Jonui Černiui ir Povilui Plechavičiui.
V.Krutinis dešimtį metų (nuo 1998 iki 2008 m.) ėjo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko pareigas.