Sunkmečiu daugiau nei perpus sumažėjo lietuvių, norinčių įsirengti protingus namus, t.y. tokius, kuriuose  taupomos energijos sąnaudos ir daugelis komandų vykdoma automatizuotai.

Rytas. Tą minutę, kai jums laikas keltis, įkyrusis žadintuvas tyli. Vietoje jo pradeda skambėti mėgstamiausia daina, užuolaidos pačios atsitraukia, kambaryje užsidega neryškios šviesos, įsijungia kavos aparatas, o miegamajame oro temperatūra jau prieš valandą pakyla keliais laipsniais, kad lipti iš lovos nebūtų šalta.

Nors šis aprašymas skamba tarsi fantastinio filmo fragmentas, tokiomis galimybėmis jau naudojasi ir dalis lietuvių – šiomis naujovėmis galima mėgautis įsidiegus vadinamojo protingo namo technologijas.

Bendrovės “Protingi namai” vadovas Vladislavas Ošovskis pasakoja, kad pagrindinis tokių namų principas – šildymo, vėdinimo, inžinerinės sistemos veikia pagal tam tikrą iš anksto numatytą ir užprogramuotą scenarijų, pavyzdžiui, paspaudus vieną mygtuką name gali įsijungti dalis šviesų, išsijungti signalizacija, į vonią pribėgti karšto vandens.
Ši paslauga Lietuvoje pradėta teikti maždaug prieš aštuonerius metus ir, kaip skaičiuoja tuo užsiimančios bendrovės, mūsų šalyje galėtų būti apie kelis šimtus namų, kuriuose įdiegta protingo namo elementų. Tiesa, tokius namus, kuriuose bendra sistema valdo visą namą ir visus prietaisus, Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Protingo namo sistemas diegiančios bendrovės “Šviesos studija” direktorius Andrius Kleiza prisiminė, kad ši paslauga sparčiai populiarėjo prieš krizę. “Manau, jei ne sunkmetis, šis verslas būtų labai sparčiai plėtojęsis”, – apgailestauja pašnekovas.

Šiuo metu, bendrovės “Protingi namai” vadovo V.Ošovskio skaičiavimu, klientų sumažėjo perpus. “Mes liūdnai juokaujame, kad esame dirbtinių milijonierių šalis – prieš keletą metų žmonės galėjo gauti daug pinigų, švaistėsi į kairę ir dešinę negalvodami, kad reikės grąžinti. Tuo metu buvo paklausi ir protingų namų įrengimo paslauga, nes žmonės galėjo sau tai leisti. Ir leisdavo – net ne tam, kad sutaupytų pinigų ar funkcionaliai pakeistų namus, o norėdami gražiau atrodyti kitų akyse. Šiuo metu tokių interesantų vis mažiau”, – tvirtina V.Ošovskis.

Protingų namų technologijos leidžia paspaudus vieną mygtuką reguliuoti apšvietimą, signalizaciją, šildymą ir t.t.

Sutaupyti galima, bet ne tiek, kiek skelbiama

A.Kleizos tvirtinimu, dažniausiai klientai Lietuvoje prašo įdiegti apšvietimo ir šildymo valdymo sistemą. Šildymo sistemos žmonėms įdomios, nes jas įdiegus galima šildyti tik tada ir tik tą patalpą, kurios tuo metu reikia – prieš šeimininkui grįžtant namo vakare, keliantis ryte ir t.t. “Nereikia žmogui vargti, pačiam bėgioti ir sukinėti radiatorius. Sudaromos patogios sąlygos”, – sakė bendrovės “Protingas namas” direktorius Gytis Bartkus.

Apšvietimui reguliuoti bendrovės siūlo net kelis variantus – koks jis galėtų būti ryte, vakare, naktį, žiūrint televizorių. “Butuose paprastai prašoma įdiegti tik apšvietimo ir šildymo valdymo sistemą, o individualių namų šeimininkai renkasi ir daugiau valdymo funkcijų – baseinų, pirčių, garažų, laistymo sistemų, vartų”, – vardijo A.Kleiza.

Įsirengus šias technologijas, galima automatiškai atlikti elektros energijos, vandens sąnaudų apskaitą, palaistyti augalus. Tokį namą galima valdyti ir per atstumą – internetu ar mobiliuoju telefonu.

Kaip vienas pagrindinių protingų namų technologijos privalumų išskiriamas ekonomiškumas. Reklaminiuose pranešimuose pabrėžiama, kad namie įsidiegus šias technologijas galima sutaupyti 30–50 proc. šilumos ir elektros energijos sąnaudų. Tačiau V.Ošovskis, pernai Jungtinių Tautų pakviestas į taupymui skirtą konferenciją skaityti pranešimo, neslepia, kad tai netiesa.

“Aš tiesiai šviesiai sakiau, kad skelbiami skaičiai, esą galima sutaupyti 50 proc. elektros energijos ir 30 proc. šildymo sąnaudų, yra netiesa, nes namas namui nelygus. Jei namą protingai pastatai, protingai šiltini, tvarkingas medžiagas renkiesi – ir efektą turi. Jei bandai pritaikyti šias naujoviškas technologijas ten, kur skversvėjai siaučia ir stogas kiauras, nieko nesutaupysi. Mano skaičiavimai rodo, kad turint tokią sistemą galima sutaupyti 10–15 proc. šildymo ir elektros sąnaudų”, – atskleidžia pašnekovas.

Įmonės nori sutaupyti, gyventojai – pasipuikuoti

Šias naujoviškas technologijas prašo įdiegti ne tik individualių namų šeimininkai, bet ir bankai, biurai, viešbučiai, muziejai. Pavyzdžiui, protingų namų technologijos elementų įdiegta Nacionalinėje dailės galerijoje, “Siemens” arenoje, biurų komplekse “Green Hall”.

V.Ošovskio nuomone, įmonės šias technologijas renkasi norėdamos sutaupyti, o privatūs klientai daugiau dėmesio skiria tam, kaip nustebinti aplinkinius. “Taupumo elementas gyventojams tik trečioje vietoje – jis dažniausiai deklaruojamas, bet patirtis rodo, kad pirmoje vietoje yra noras suteikti papildomo patogumo savo gyvenimui ir noras pasigrožėti”, – aiškino V.Ošovskis.

Beje, ši sistema – prabangos prekė. Viso namo valdymo sistema gali kainuoti 200–500 tūkst. Lt. Tik atskiri jo elementai atsieina pigiau.