BFL

Vilniaus Rasų kapinėms siūloma kuo skubiau suteikti nacionalinės reikšmės paminklo statusą, nes istorinėms kapinėms yra iškilęs didelis pavojus ir būtina valstybės globa.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje svarstant klausimą dėl Vilniaus Rasų kapinių, Vilniaus istorinių kapinių draugijos “Rasos” pirmininkė Vida Girininkienė teigė, kad senosioms Rasų kapinėms iškilo sunykimo pavojus. Draugijos pirmininkė pabrėžė, kad tai seniausios sostinėje išlikusios kapinės, atspindinčios kelių amžių Lietuvos kultūros istoriją, Vilniaus daugiakultūriškumą, nes jose yra palaidota įvairių tautybių žmonių (lietuvių, lenkų, baltarusių, vokiečių).

Tarp čia palaidotų žymiausių XIX-XX amžiaus pirmoje pusėje Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjų, Lietuvos valstybę kūrusių ir valstybingumą puoselėjusių istorinių asmenybių – dr. Jonas Basanavičius, menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, visuomenės veikėjai Petras ir Jonas Vileišiai, teisininkas Mykolas Romeris ir daugelis kitų.

V. Girininkienė sutiko, kad visas kapines reikia tvarkyti ir prižiūrėti, tačiau Rasų kapinėms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jos Vilniuje yra išskirtinės. Senosios Rasos buvo įsteigtos 1796-aisiais, jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia su varpine. Naujosios Rasos buvo įkurtos po Pirmojo pasaulinio karo.

Šiuo metu Rasų kapinės priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau lėšų jų tvarkymui yra skiriama itin mažai, laiko ir žmonių Rasų kapinės iki šiol naikinamos: plėšiami bareljefai, toliau griūva senieji antkapiniai paminklai, smenga į žemę neprižiūrimi kapai. Šios kapinės turėtų būti labiau saugomos ir dėl to, kad į jas atvyksta daug vietos bei užsienio turistų, besidominčių kultūros paveldu.

V. Girininkienės teigimu, Rasų kapinėms suteikus nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto statusą ir parengus kapinių tyrinėjimo, tvarkymo ir įprasminimo darbų programą būtų suteikta tinkama valstybės globa ir Rasų kapinės galėtų būti tinkamai prižiūrimos ir tyrinėjamos bei taptų atminimo ir susikaupimo vieta ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams.

Seimo komitetas nutarė atkreipti Vyriausybės ir Kultūros ministerijos dėmesį, kad vėluoja nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto statuso suteikimas Rasų kapinėms. Taip pat bus siūloma Vyriausybei parengti atskirą Rasų kapinių tyrinėjimo, tvarkymo ir įprasminimo programą, svarstyti nacionalinės reikšmės kultūros objekto statuso suteikimo galimybę ir kitoms Lietuvos istorinėms kapinėms ir paraginti Vilniaus miesto savivaldybę daugiau lėšų skirti Rasų kapinių tvarkymui ir pritaikymui turizmo reikmėms.