Styvo Džobso (Steve Jobs) karjerai bendrovėje „Apple“ – vienoje vertingiausių ir mėgiamiausių pasaulio įmonių – artėjant prie pabaigos, verslininkai ir technologijų mokslininkai jam negaili gražiausių apibūdinimų. Inovatorius. Vizionierius. Genijus.

Visai gali būti, kad šis liesas vyras, apsirengęs juodu golfu ir jo sukurta bendrovė daugiausiai paveikė tai, kaip skaitmeniniame amžiuje kiekvienas iš mūsų naudojasi turiniu. „Steve’as Jobsas yra vienas iš didžiųjų inovatorių šiuolaikinio kapitalizmo istorijoje. Jo intuicija daugelį metų buvo fenomenali“, – sakė „New York Times“ straipsnių autorius Joe Nocera.

Tačiau prieš keturis dešimtmečius tikriausiai buvo sunku tikėtis, kad S. Jobso ateitis bus tokia sėkminga. Pasimokęs vieną semestrą jis buvo išbrauktas iš Eregono Reed koledžo studentų sąrašų, nors vėliau grįžo klausyti kaligrafijos paskaitų. Vieną savo pirmųjų darbų bendrovėje „Atari“, kur turėjo kurti kompiuterinius žaidimus, jis metė, norėdamas pakeliauti su kuprine po Indiją vartodamas psichotropines medžiagas.

Tačiau, pasak S. Jobso, visi jaunystės patyrimai suformavo jo kūrybingą viziją. Grakštaus potėpio įgūdžiai, įgyti kaligrafijos paskaitose, turėjo įtakos elegantiškai „Apple“ estetikai.

„Žiūrėdami vien į priekį, taškų nesujungsite; juos sujungti galėsite tik žiūrėdami atgal. Todėl reikia tikėtis, kad taškai ateityje kažkaip patys susijungs. Reikia kažkuo tikėti – savo intuicija, likimu, gyvenimu, karma, bet kuo. Toks požiūris manęs niekada nenuvylė ir jis pakeitė mano pasaulį“, – sakė S. Jobsas 2005 metas Stanfordo universitete, per diplomų teikimo ceremoniją.

Kuo žavi Steve’as Jobs’as

1955 metų vasario 24 d. gimęs ir įsūnytas vaikas augo Kalifornijos mieste Cupertino, kuriame ilgą laiką veikė pagrindinė „Apple“ būstinė ir nuo vaikystės domėjosi elektronika. Paauglystėje jis paskambino „Hewlett-Packard“ prezidentui Williamui Hewlettui ir paprašė tam tikrų detalių savo mokykliniam projektui. Bet gavo ne tik detales, o ir vasaros darbą HP.

Dirbdamas šioje įmonėje, S. Jobsas susipažino su Steve’u Wozniaku, kuris sužavėjo savo gebėjimu surinkti elektronikos komponentus. Abu jie prisijungė prie Silicio slėnio kompiuterių hobio klubo, o netrukus S. Jobsas kartu su S. Wozniaku įsteigė bendrovę „Apple Computer Inc.“.

Prasidėjo Silicio slėnio legendų laikotarpis: S. Džobsas ir S. Wozniakas S. Džobso tėvų garaže 1976 metais pagamino pirmą komercinį bendrovės produktą – „Apple 1“ (tais pačiais metais „Microsoft“ pradėjo gaminti programinę įrangą). Norėdamas finansuoti savo avantiūristinį verslą, S. Jobsas pardavė savo automobilį „Volkswagen“. Primityvus kompiuteris, kurio kaina buvo 666,66 JAV doleriai, buvo be klaviatūros ir ekrano, o pirkėjai turėjo patys jį surinkti iš detalių.

Kitais metais pirmojoje „West Coast Computer Faire“ mugėje „Apple“ pristatė kompiuterį „Apple II“. Šis aparatas susilaukė milžiniško susidomėjimo ir išjudino asmeninių kompiuterių revoliuciją. S. Džobsas buvo vienas iš pirmųjų kompiuterių inžinierių, suvokusių pelės ir grafinės vartotojo sąsajos patrauklumą – vartotojai kompiuterius galėjo valdyti pele spaudydami paveikslėlius, o ne rašydami teksto eilutes.

„Kai pradedi bandyti spręsti problemą, pirmieji sugalvoti sprendimai paprastai būna labai sudėtingi ir tuomet žmonės liaujasi ieškoję atsakymų. Bet bandant toliau, susipažinus su problema, nuo svogūno nulupant vis daugiau sluoksnių kartais galima atrasti labai elegantiškų ir paprastų sprendimų“, – 2006 metais žurnalui „Newsweek“ sakė S. Jobsas.

S. Džobsui šis sprendimas buvo naujoviškas „Macintosh“ kompiuteris, pristatytas 1984 metų pradžioje, kuomet per amerikietiško futbolo Supertaurės varžybų pertrauką buvo parodyta „Apple“ reklama orveliška tematika. S. Jobsas, tapęs multimilijonieriumi dar nesulaukęs 30-ojo gimtadienio, jau tuomet garsėjo kaip reiklus vadovas ir ūsuotas kompiuterių genijus, visada spaudęs savo „Macintosh“ inžinierius pagaminti tokį kompiuterį, kokio jis pats nori.

Kreminės spalvos „Macintosh“ produktas buvo sėkmingas, tačiau S. Jobsas neretai pykdavosi su kolegomis ir 1986 metais po kovos dėl vadovavimo jis buvo išstumtas iš „Apple“. Taip prasidėjo dešimtmečio trukmės pertrauka be „Apple“, kuomet S. Jobsas pasiekė svarbių pergalių (iš George’o Lucaso įsigijo animacijos studiją „Pixar“ prieš šiai išgarsėjant su „Toy Story“) bei nesėkmių (įkūrė bendrovę „NeXT Computer“, kurios brangūs kubo formos kompiuteriai taip ir neiškovojo populiarumo).

1996 metais „Apple“ nupirko bendrovę „NeXT“, tokiu būdu susigrąžindama S. Jobsą į buksuoti pradėjusią įmonę, kurią jis pats ir buvo sukūręs. Per metus S. Jobsas vėl tapo „Apple“ vadovu – vyresniu ir tikriausiai išmintingesniu, bet neatsisakiusiu perfekcionizmo. O dar po ketverių metų užlipęs ant scenos jis pristatė pirmąjį „iPod“ – mažą baltą įrenginį, kuris sukėlė tikrą revoliuciją nešiojamų muzikos grotuvų srityje bei tapo pirmuoju stipraus „Apple“ sugrįžimo žingsniu.

„Esu tikras, kad viso to nebūtų nutikę jeigu nebūčiau buvęs atleistas iš „Apple“. Tai yra bjauraus skonio vaistas, bet, manau, pacientui jis buvo reikalingas. Kartais gyvenimas tvoja su plyta per galvą“, – 2005 metais Stanforde sakė S. Jobsas.

Likusią „Apple“ istoriją tikriausiai jau žinote. Per kitą dešimtmetį S. Jobsas sužavėdavo pristatymo renginių lankytojus ir vartotojus vienu pasaulį keičiančiu pasiūlymu po kito: „iTunes“ (2003), „MacBook“ (2006), „iPhone“ (2007), „iPad“ (2010).

Stebėtojai žavėjosi jo, kaip produktų pristatytojo, įgūdžiais, jo sugebėjimu sukelti „Apple“ gerbėjų bemaž dievišką susižavėjimą (ir PC gerbėjų raukymąsi) bei savo „ir dar vienas dalykėlis“ staigmenomis pristatymuose. Kiekvieną kartą jis žmonėms parduodavo produktą, kurio poreikio žmonės neturėjo tol, kol S. Jobsas to produkto nesukūrė. Ir visa tai buvo daroma už oficialų metinį 1 dolerio atlyginimą.

Praėjusio dešimtmečio viduryje S. Jobsui smogė rimtos sveikatos problemos. 2004 metais jis savo darbuotojams paskelbė, kad yra gydomas nuo kasos vėžio. Jis neteko daug svorio, o per pagrindinius pristatymus atrodė labai suvargęs, todėl kilo susirūpinimas vadovo sveikata ir „Apple“ akcijų vertės svyravimais. Vienas tinklalapis per klaidą netgi publikavo S. Jobso nekrologą.

56 metų S. Jobsas yra vedęs, augina 4 vaikus. 2009 metais, per 6 mėnesius trukusias atostogas, jam buvo persodintos kepenys. Šių metų sausį jis vėl pasiprašė atostogų dėl sveikatos būklės. Dėl to kai kurie apžvalgininkai teigia, kad jų nenustebino naujiena, jog S. Jobsas atsisako „Apple“ generalinio direktoriaus pozicijos. „Šioje akimirkoje yra tam tikros liūdnos neišvengiamybės. „Apple“ yra jo gyvenimas. Jis šia įmone rūpinasi beveik tiek pat, kiek savo žmona ir vaikais“, – sakė J. Nocera.

S. Jobsas nedažnai duoda interviu, ypač jeigu norima kalbėtis apie jo asmeninį gyvenimą, o „Apple“ neskleidžia informacijos apie vadovo sveikatą. Tačiau, galbūt susirūpinęs savo palikimu, jis padėjo parašyti savo pirmą autorizuotą biografiją, kuri bus publikuota lapkričio mėnesį.

„Esu padaręs daug dalykų, kuriais nesididžiuoju, pavyzdžiui, tai, kaip elgiausi pastojus draugei, kuomet man buvo 23 metai. Tačiau mano spintoje nėra tokių skeletų, kurių iš ten negalima būtų išleisti“, – savo biografijos autoriui Walteriui Isaacsonui atskleidė S. Jobsas.

Tačiau apie tai, ką jis pats ir jo vadovaujami inžinieriai nuveikė bendrovėje „Apple“, S. Jobsas kalbėjo tik su pasididžiavimu. „Darbas užims didelę jūsų gyvenimo dalį ir vienintelis būdas iš tiesų pasitenkinti tuo, ką darai, yra daryti tai, kas jums atrodo kaip puikus darbas. O vienintelis būdas darbą atlikti puikiai yra mylėti savo darbą. Jeigu tokio darbo neradote, ieškokite toliau. Nesustokite. Kaip ir visuose širdies reikaluose, žinosite, kai jį rasite. Ir kaip bet kokiuose puikiuose santykiuose, bėgant metams viskas tik gerėja“, – Stanfordo universiteto absolventams aiškino S. Jobsas.