Galerija didmiestyje – stebuklinga vieta, nuoširdžiai priglaudžianti lietui užklupus. Ir nesiteiraujanti, ką tuo metu valgysite ar gersite. Nepriekabiaujanti, ko norite ar nenorite įsigyti. Nesmalsaujanti, ko ieškote, ką pametėte. Ir ko apskritai bastotės miesto centre lietui lyjant.

Taip, bėgdama nuo lietaus, atvėriau Pylimo galerijos duris ir dar nuo slenksčio klausiau: “Kur tas jūsų pavasaris?” O jis lyg tyčia buvo ką tik prasidėjęs. Kalbu apie “Tapybos pavasarį” – kasmetinę šios galerijos tradiciją.
Prisiekę konceptualai to tikriausiai nė paroda nevadintų: dvylikos autorių paveikslų rinkinys, ir tiek. Bet kokie autoriai, kokie paveikslai… Žengi salėn – ir tarsi atsiduri senų gerų draugų kompanijoje, nesvarbu, kad vienas jų (Leonardas Tuleikis) neseniai palypėjo iš ašarų pakalnės, o daugelio kitų gyvenime nė nepasitaikė progos pažinti. Vis tiek drauge su galerijos šeimininku Rimantu Smetona aptariame, kad ryškieji L.Tuleikio “Medžių ritmai” – kiekvieno kolekcininko svajonė, o kitame jo paveiksle “Žalgirio aidai” veidai kaip visada trys ir kaip visada liūdni.
Kad lakoniškoji Gražina Vitartaitė šįkart savo “Pavasario natiurmortui” nepagailėjo pievų žiedų, o mariose plaukiojančios gulbės Antano Beinaravičiaus “Tyloje” anaiptol neatsiduoda kiču. Kad Mindaugo Skudučio eksponuojami peizažai (tarkim, “Ligoninės kiemas” su už medžio besislapstančia medike) labai jau “skudutiški”, o ryškūs Sigitos Maslauskaitės “Amariliai”, priešingai, netikėti, bet ne mažiau įdomūs už šios dailininkės pamėgtus tapyti šventuosius. Kad vanduo Galiaus Kličiaus “Sugrįžime namo” primena gal Veneciją, o gal ir Stiksą. Ir labai apsidžiaugiu dar kartą išvydusi Algimanto Stanislovo Kliaugos paveiksle madinga žalsva spalva uždažytą Floridos smėliuką.
Bet žalių atspalvių geriau eiti tyrinėti į netoliese įsikūrusią “Kuntskamerą”. Čia paroda taip ir vadinasi – “Įvadas į žalią”. Pavasariško “kurso” dėstytojais tapo net 18 lietuvių autorių, ir anaiptol ne visi žalumą vaizduoja peizažuose: tarkim, Augustino Savicko paveiksluose ji dažniau tėra fonas kompozicijos figūroms. O ir žali atspalviai įvairuoja nuo žemiškai rudų Algimanto Jono Kuro drobėse iki vasariškai vaiskių Algirdo Petrulio paveiksle.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m