"Veido" archyvas

Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis.

Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30–40 proc. jų būna užpildytos neteisingai, neinformatyviai ar su klaidomis, sakoma “Lietuvos draudimo” pranešime. Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję, bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matyti, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.

“Dažniausia daroma klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Paprastai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino kelių eismo taisyklių”, – situaciją komentuoja “Lietuvos draudimo” transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius. Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po įvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su tokia kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.

“Paprastai vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz., per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą “atleidžia” tikrajam kaltininkui iš gailesčio arba labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereikėtų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, automobilį atsitrenkusios kitos mašinos vairuotojas, “įtikino” šią, jog ji yra kalta, nes, anot tikrojo kaltininko, ji dar būtų spėjusi peršokti per sankryžą”, – pasakoja “Lietuvos draudimo” ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.

Vairuotojo atmintinė

Policiją privaloma kviesti šiais atvejais:

- jei dėl eismo įvykio žuvo ar buvo sužeisti žmonės;

- jei yra apgadintas turtas, kurio savininko nėra avarijos vietoje, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkus į kitą stovintį automobilį;

- jei įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės;

- jei nežinote, kuris eismo dalyvis kaltas ar nesutariate dėl aplinkybių;

- jei įtariate, kad kitas vairuotojas yra apsvaigęs ar neblaivus.