Shutterstock nuotr.

2010-aisiais Seimo kanceliarija bandė nuspėti, kaip 2014-aisiais atrodys Seimo interneto svetainė. Pranašystė kainavo 292 tūkst. eurų ir visuomenės kritikos pliūpsnį dėl morališkai pasenusio dizaino ir vėl nežinia kur išleistų pinigų.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kone karščiausia technologijų skilties naujiena pastarosiomis savaitėmis tapo Seimo interneto svetainė, o šalia buvo linksniuojama sunkiai suvokiama, bet su šiuo produktu kažkodėl gretinama 4 mln. eurų suma. Geroji žinia – į šuns dienas išdėta interneto svetainė be feisbuko ir versijos anglų kalba tiek nekainavo. Mokesčių mokėtojams ji atsiėjo 292 tūkst. eurų.

Bet 4 mln. eurų suma apdainuojama ne be reikalo. Būtent tiek kainavo visas projektas „Elektroninės demokratijos plėtojimas Lietuvos Respublikos Seime“. Naujoji Seimo interneto svetainė yra viena ir, kaip sako šio projekto ekspertai, pigiausia jo dalis. Brangesnė prailgusio projekto pusė – 6 informacinių sistemų modernizavimas ir dviejų naujų sukūrimas – atsiėjo 1,43 mln. eurų, o daugiau kaip pusę projekto išlaidų surijo aukšto patikimumo dubliuotų duomenų centrų įranga.

„Keturi milijonai eurų išleisti, bet atsakymų nėra. Nedirbame su šešiomis informacinėmis sistemomis, jos neveikia taip, kaip turėtų veikti. Gali būti, kad teisės aktų registrui dar prireiks papildomų pirkinių, kad būtų baigtas teisės aktų paieškos sistemos kūrimas“, – kritikos kitoms projekto „E. Seimas“ dalims, kuriomis neva abejoti negalima, nes ne profesionalams jas vertinti, negaili Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

Projektas „E. Seimas“ sulaukė ne tik internautų pašaipų: J.Vaickienės žiniomis, Seimo kanceliarijos informacinių technologijų vidaus audito išvados turėtų būti paskelbtos dar šį mėnesį. Galimybės atskleisti daugiau šio projekto detalių neatmeta ir Audito komitetas, tik nežinia, kada jis pats gaus atsakymus.

Į Seimo kanceliariją šis komitetas kreipėsi dar 2014-aisiais, kai projektas „E. Seimas“ pernelyg užsitęsė, bet atsakymų negavo iki šiol. Skaičiuojant nuo 2011-ųjų sutarties su viešojo pirkimo konkurso laimėtoju pasirašymo, technologinį stebuklą užtikrinsiantis projektas turėjo baigtis per trejus metus – pernai.

Vis dėlto 2015-ųjų spalį pagaliau buvo pristatyta naujoji Seimo interneto svetainė. Prie ką tik iškeptos ir ne tik nuo kritikos, bet ir nuo tobulinimo dar karštos svetainės „suaktualinimo“ pluša 13 Seimo kanceliarijos darbuotojų. Maža to, dar iki jos pasirodymo, pristatant bandomąsias versijas, Seimo atstovai jau svarstė, kaip ją reikės priartinti prie šiandienos.

Vienu pirmųjų, bet svarbiu tobulinimo pasiekimų, ko gero, galima laikyti tai, kad nuo praėjusios savaitės lankytojai jau galėjo pasidalyti svetainėje skelbiamomis naujienomis socialiniuose tinkluose – feisbuke, tviteryje. Kitaip tariant, 2015-aisiais atsiradusia svetainės informacija su draugais nebuvo galima pasidalyti, nors ji atnaujinta tam, kad stiprintų Seimo ir visuomenės sąveiką.

2010 m., kuriant reikalavimus ateities projektui, buvo numatyta sukurti ir rubriką vaikams, bet tokios Seimas.lt nėra. Pasirodo, rubrika mažiesiems sukurta buvo, tik Seimo pirmininkė jau ne ta. Vaikams parengtoje skiltyje informacija paseno, nes buvo sukurta pagal praeities projektą, o ne pagal realijas.

„Pristačius atnaujintą svetainę buvo įvairių nuomonių. Daug parlamentarų pasigedo integracijos su socialiniais tinklais. Viena iš paslaugų, kurios iki šiol nėra, – svetainės pritaikymas mobiliesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams. Kai tik galės, mūsų informatikai tai padarys. Nepaisant to, atnaujintoje Seimo interneto svetainėje atsirado privalumų, pavyzdžiui, elektroninės paslaugos“, – Seimo interneto svetainės turinį ir būsimus darbus apžvelgia jos tobulinimo darbo grupės vadovė, Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento direktorė Loreta Raulinaitytė.

Neišpranašavo, ko reikės po penkerių metų

Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Jurgis Bridžius aiškina, kad bepigu komentuoti Seimo interneto svetainės dizaino subtilybes, remiantis principu gražu-negražu, nes dizainas pritaikomas greitai ir paprastai. Pasak jo, sudėtingiausia sukurti ir užtikrinti mechanizmo veikimą, kad įvairūs duomenys į svetainę suplauktų iš skirtingų informacijos šaltinių.

J.Bridžius skaičiuoja, kad maždaug trys ketvirtadaliai Seimas.lt arba Lrs.lt esančios informacijos ateina iš kitų duomenų bazių. Tarkime, informacija apie Seimo narius suplaukia bent iš dviejų informacinių sistemų: parlamentaro vardas ir pavardė atkeliauja iš personalo sistemos, nuotrauka – iš kitos, Seimo nario pateikti projektai – iš teisės aktų informacinės sistemos. Todėl už akiai patrauklų dizainą gerokai svarbiau yra informacijos surinkimo mechanizmas.

Vis dėlto J.Bridžius pripažįsta, kad kai kurias Seimo interneto svetainės detales jau galima laikyti „nebemadingomis“. Priežastis paprasta – projektas užsitęsė ilgiau, nei planuota, o jį įgyvendinant kaitalioti reikalavimų ir konkursų sąlygų jo vykdytojams Seimo kanceliarija jau nebegalėjo dėl viešųjų pirkimų tvarkos.

„Kai svarstėme dizainą, niekas neplanavo, kad projektas užsitęs, o vėliau pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygas nebegalėjome nieko keisti. Kita vertus, nematau nieko, kas būtų labai pasenę. Svarbiausia, kad yra sukurtas puikiai veikiantis informacijos surinkimo mechanizmas, o turinį „pakišti“ po dizainu galima palyginti greitai“, – viešojoje erdvėje išsakytą kritiką atremia J.Bridžius.

Tačiau toks pasiteisinimas neįtikina Audito komiteto pirmininkės J.Vaickienės. Ji įsitikinusi, kad dar projekto pradžioje iš karto reikėjo formuluoti pagrįstus uždavinius ir tinkamas konkurso sąlygas, kitaip tariant, žinoti, ką nori nusipirkti.

„2014 m. pabaigoje Audito komitetas paprašė Seimo kanceliarijos išsamių šio projekto vykdymo planų, nes projektas jau buvo užsitęsęs ir nebetilpo į jokius terminus. Atsakymo nesame gavę iki šiol, – penkmetį trukusio projekto organizavimu stebisi Seimo Audito komiteto pirmininkė. – Niekas neturi atsakymų į konkrečius klausimus. Net neaišku, kas formulavo projekto užduotis, visi trūkčioja pečiais.“

J.Bridžius patvirtina, kad projektas jau baigtas – visos informacinės sistemos jau sukurtos ir veikia. Tačiau informacinių sistemų naudotojai dar neišnaudoja visų įdiegtų galimybių, pavyzdžiui, funkcijų su elektroniniu parašu, tačiau tai laikina.

Visą projektą „E. Seimas“ planuota įgyvendinti per trejus metus – užbaigti 2014 m. Viešojo pirkimo konkursas dėl informacinių sistemų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, kūrimo ir diegimo paslaugų buvo paskelbtas dar 2010-ųjų gruodį. O sutartis su laimėtoja – „Affecto Lietuva“ pasirašyta 2011 m. vasarį.

Kaip sako „Affecto Lietuva“ verslo plėtros vadovas Romualdas Budriūnas, pagrindinės projekto gairės buvo nustatytos dar 2006-aisiais, kai buvo parengtas investicinis projektas, o techninės sąlygos ir reikalavimai baigti detalizuoti 2010-aisiais.

„Be abejo, ilgas laikotarpis (šio projekto atveju – ypač ilgas) tarp reikalavimų nustatymo ir projekto įgyvendinimo itin mažina galimybes atsižvelgti į besikeičiančią aplinką ir įgyvendinti inovacijas“, – sako „Affecto Lietuva“ atstovas.

Nė viena pusė – nei užsakovas, nei vykdytojas negali atsakyti, kodėl projekto įgyvendinimas užtruko tiek, kad net Seimo ir Vyriausybės atstovai, turėję būti vaikams skirtoje rubrikoje, spėjo pasikeisti. Viena iš priežasčių, bet ne pagrindinė, yra projekto darbą pakoregavęs 2012 m. priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas.

Štai 2012 m. Seimo kanceliarijos veiklos ataskaitoje minima, kad Seimo kanceliarijos prašymu pratęsta projekto „E. Seimas“ vykdymo trukmė ir skirtas papildomas finansavimas naujai veiklai vykdyti. Tokios nuolaidos padarytos, nes 2012 m. priimtame Teisėkūros pagrindų  įstatyme Seimo kanceliarijai pavesta nauja funkcija – teisės aktų registro tvarkymas.

„Veido“ kalbinti šio projekto ekspertai aiškina, kad tai, kas plika akimi matyti naujoje Seimo interneto svetainėje, visai nieko nerodo apie darbo apimtis ir projekto sudėtingumą. Neva, nors labiausiai sureikšminama interneto svetainė, pagrindinė projekto dalis buvo sukurti būtent Teisėkūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo priemones, kurios reikalingos Seimo, Seimo kanceliarijos ir visų teisėkūroje dalyvaujančių institucijų darbui.

„Affecto Lietuva“ atstovas R.Budriūnas pabrėžia, kad projekte „E. Seimas“ buvo kuriamos ir vidinės darbo organizavimo, informacijos valdymo, apdorojimo ir saugojimo sistemos, reikalingos Seimo kanceliarijai.

„Pateikiamos informacijos įvairovė yra didžiulė. Įvairiose vidinėse sistemose ją kuria, tvarko ir saugo daug žmonių, vėliau tik dalis informacijos pateikiama visuomenei interneto svetainėje. Paprastai elektroninių paslaugų projektuose tai, kas matoma visuomenei, būna tik ledkalnio viršūnė, palyginti su organizacijos viduje vykstančių procesų ir sistemų apimtimi bei sudėtingumu“, – apibendrina projektą „E. Seimas“ įgyvendinusių įmonių konsorciumo atstovas R.Budriūnas.

1,5 tūkst. punktų reikalavimų

„Affecto Lietuva“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje minima kaip vienintelė viešojo pirkimo konkurso dalyvė, su kuria ir pasirašyta 1,53 mln. eurų vertės sutartis. Tačiau, nors sutartyje figūruoja tik vienos įmonės pavadinimas, pasirodo, kad ji pagal jungtinės veiklos sutartį konkurse dalyvavo kartu su „Sintagma“ ir dar dviem subrangovais.

„Affecto Lietuva“ verslo plėtros direktorius R.Budriūnas, paklaustas, kuo specifinės buvo konkurso sąlygos, kad laimę jame bandyti panoro vos viena įmonė, atsako, jog nemažai įmonių domėjosi galimybe drauge dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, tačiau pasiūlymo nepateikė. Kitas įmones atbaidyti esą galėjo itin specifiniai įvairių sričių reikalavimai, kurie buvo nurodyti techninėje užduotyje: teisėkūra, dokumentų ir užduočių valdymas, vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų apdorojimo ir saugojimo sprendimai, Seimo interneto portalas (įskaitant ir interneto svetainę) su sudėtingomis elektroninėmis paslaugomis. Be to, Seimo kanceliarija iškėlė ir daugiau reikalavimų – el. dokumentų ir el. parašo sprendimų, lietuvių kalbai specialiai pritaikyto indeksavimo ir paieškos sprendimų su atitinkamų LRS kanceliarijos specifikai pritaikytų žodynų pateikimu.

Vienas tiekėjas šių visų sprendimų įgyvendinti negalėjo, tad norėdama įvykdyti įvairiausias užduotis „Affecto Lietuva“ į konsorciumą pasitelkė bendrovę „Sintagma“ ir kitų subrangovų, kurie atsakomybę pasiskirstė pagal savo kompetencijas. R.Budriūnas skaičiuoja, kad iš viso reikėjo įgyvendinti per 1,5 tūkst. punktų funkcinių ir nefunkcinių reikalavimų.

„Akivaizdu, kad tokie projektai imlūs tiek laikui, tiek žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams. Tenka tik apgailestauti, kad viešumoje pradėta diskusija neįvertinus viso projekto apimties, jo sudėtingumo ir nesuvokiant, jog svetainė – tai tik projekto ledkalnio viršūnė“, – „Veidui“ atsiųstame atsakyme teigia „Affecto Lietuva“ atstovas.

2014 m. Seimo interneto svetainės kūrimą iš „Affecto Lietuva“ perėmė „Sintagma“, šiai bendrovei atiteko ir vadovavimas Seimo kanceliarijos informacinių sistemų kūrimo konsorciumui.

„Nors projekto pradžioje „Affecto Lietuva“ dirbo prie Lrs.lt svetainės koncepcijos, galutiniame svetainės sprendime nėra jokių tiesiogiai naudotojams matomų „Affecto Lietuva“ sukurtų komponentų“, – patikslina R.Budriūnas.

Tačiau dabar interneto svetainės tobulinimu rūpinasi tik kanceliarijos darbuotojai, o ne visą „E. Seimas“ projektą įgyvendinusios įmonės. L.Raulinaitytė svarsto, kad sprendimas patiems darbuotojams kurti svetainės turinį yra geriausias. Pavyzdžiui, už Danijos parlamento Folketingo interneto svetainės kūrimą buvo atsakingas vienas darbuotojas Monginas Forrestas, kuris dirbo kartu su rangovu: tris dienas jo įmonėje, dvi – parlamente.

Pagal lietuvišką Seimas.lt svetainės versiją netrukus planuojama bent kai kurias jos dalis pristatyti ir anglų kalba. Dalį rubrikų planuojama papildyti, kad, pavyzdžiui, renginių rubrikoje informaciją apie posėdžius skelbtų ir frakcijų vadovai. Planuojama lankytojus supažindinti ir su intensyviu Seimo darbu tarptautinių ryšių srityje: Seimo Užsienio reikalų komiteto biuras ir Tarptautinių ryšių departamentas turėtų suaktualinti, iliustruoti savo informaciją tarptautinių ryšių rubrikai, o Seimo Europos reikalų komitetas ir Europos informacijos biuras turėtų padėti tobulinti rubriką „Seimas ir Europos Sąjunga“.

O abejones dėl atnaujintoje Seimo interneto svetainėje išlaikyto „valdiškumo“ L.Raulinaitytė išsklaido kitų valstybių patirtimi. Ji aiškina, kad visų ES parlamentų interneto svetainėse pirmiausia turi būti matoma svarbiausia, parlamento darbą pristatanti informacija, todėl šios tvarkos jaukti negalima. Dėl darnos ir įpročio išsaugotas ir tamsiai raudonos bei pilkšvos spalvos derinys – pilkas fonas dera prie Seimo logotipo, o tamsiai raudona interneto svetainės aplinka atrodo kur kas geriau nei žalia, kuri buvo išbandyta.

„ES nacionalinių parlamentų interneto svetainių centre visada yra informacija apie plenarinius posėdžius, nes juose priimami sprendimai viso parlamento vardu. Antra labai svarbi rubrika yra komitetai ir komisijos, tada – frakcijos. Naujoje svetainėje frakcijos nuspalvintos skirtingomis spalvomis. Artimiausiu metu šią iliustraciją patobulinsime ir nurodysime, kas sėdi kiekvienoje kėdėje“, – komentuoja L.Raulinaitytė.

Sunku būtų detaliau suskaičiuoti, kiek pinigų išleista valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų informacinių technologijų poreikiams – sistemoms, svetainėms ir kitoms priemonėms.

Elektroninėms ir viešosioms paslaugomis kurti 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu buvo skirta 96 mln. eurų ES paramos lėšų. Kaip anksčiau apskaičiavo „Veidas“,  nors šios investicijos turėjo apkarpyti valdininkų skaičių, jis išaugo 10 tūkst.

Praėjusį birželį Seimo Audito komitetas atkreipė dėmesį į brangiai kainuojančių, bet abejotinos naudos informacinių sistemų kūrimą, įrangos, kuri turėtų palengvinti gyvenimą žmonėms ir verslui, pirkimą. Seimo Audito komitetas birželį skelbė, jog, nepaisant 1 mlrd. Lt valstybės investicijų į informacines technologijas, prireikus pasinaudoti kokia nors sistema paaiškėja, kad ji neveikia.

„Yra sukurta arti 100 įvairių informacinių sistemų ir registrų, kuriuos valdo skirtingos institucijos. Ir nors teisės aktuose numatyta, kad valstybė negali reikalauti pakartotinai teikti informaciją, kuri jau yra pateikta, realiai dėl sąveikų trūkumo tai neveikia. Ir atrodo, kad tai tenkina informacijos valdytojus, savo sistemų palaikymui ir tobulinimui reikalaujančius nuolatinių investicijų. Be to, nėra vieno atsakingo asmens ar institucijos, kuri disponuotų visa informacija apie tai, kokie duomenys turimi registruose ir informacinėse sistemose. Neturint bendro vaizdo neįmanoma pagrįsti sprendimų nei dėl informacijos poreikio, nei dėl jos valdymo, nei dėl reikalingų investicijų“, – birželį komentavo Audito komiteto pirmininkė J.Vaickienė.

Per pusmetį aktualijos mažai tepasikeitė. Atrodo, kad šių metų pabaigos „E. Seimas“ trileryje taško padėti dar negalima. „Šis projektas ne tik kelia klausimų. Į juos nėra atsakymų tą pačią dieną ir tą pačią minutę“, – apibendrina J.Vaickienė.