Ryšku, intensyvu, sodru – dailininko Sigito Staniūno tapybos spalvos intriguoja. Į jas žvelgė ne tik paprasti jo studijos lankytojai, bet ir dainininkas Stingas, saksofonininkas Kenny G, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Prieš pokalbį Sigitas Staniūnas pirmiausia aprodo savo studiją: “Nepamačiusi mano kūrybos erdvių, darbų, manęs nesuprasite, kalbėtis negalėsime.” Paklūstu. Studija įsikūrusi pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, Bernardinų gatvėje. Tai didžiulė patalpa, kurioje įvairiais kampais krinta šviesa – vienur intensyvesnė, kitur prislopinta. Dailininkas paaiškina, kad kiekvienas paveikslas “išgyvena” savo spalvas ir atspalvius, o jiems kisti reikalingas skirtingas apšvietimas.
Visur – paveikslai. Įvairiausio dydžio, tvarkingai sukabinti, sustatyti, įkomponuoti. Keliuose studijos kambariuose – ypatingo ryškumo ir sodrumo “Promenada”, “Svajotojų tako sargybiniai”, “Mėnulio sodo drugeliai”, “Audra” “Geltonoji dama” ir šimtas kitų. “Man pavyko sukurti savo unikalią meno kalbą, su niekuo nesulyginamą. Originalią. Žmogus, pamatęs mano paveikslą, žinos, kad jis – Sigito Staniūno”, – teigia dailininkas.

Darbuose – menų simbiozė

Menininkas dažnai tapo rankomis, klasikinius tapymo metodus jungia su šiuolaikinėmis technologijomis. Paveikslus kuria Renesanso epochoje plėtota daugiasluoksne tapybos technika.
Savo darbus dailininkas pristato ne tik galerijose, bet ir vietose, turinčiose istorinę praeitį: Artilerijos bastione Vilniuje, vėliau Senojoje observatorijoje, “Fort York” Toronte, Brazilijos forte. “Taip istorija susijungia su tikrovės atspindžiais. Paveikslas ar kitas kūrinys iš istorinės erdvės tarsi pasisemia naujos energijos, pabrėždamas misiją, kas mes, iš kur ir kur einame. Tai kultūros komunikacijos klausimas”, – teigia pašnekovas.
Dailininkas sako kiekvieną savo parodą rengiantis dvasiniu ir estetiniu požiūriu: “Man tas pats, kur ją rengti – Niujorke ar mažame Lietuvos miestelyje. Myliu tai, ką kuriu. Žinau, kad elgiuosi atsakingai.”
Beje, jo kūrinių nėra jokiose Lietuvos komercinėse galerijose. Paklaustas apie uždarbį, menininkas nusišypso: “Niekada apie tai negalvoju. Yra žmonių, kurie įvertina tapytojo paveikslą ir pasako, ar finansiškai naudinga jį turėti. Aš nesikišu į šiuos dalykus.”
S.Staniūnas – tarpdisciplininio meno atstovas. Jo studijoje, paveikslų parodose dažniausiai susijungia dailė, muzika, šokis, fotografija, šviesa. “Mane labai domina menų simbiozė. Tai susitikimas, niekaip nepatikėsiu, kad menas gali būti atskirai. Pavyzdžiui, Čiurlionis kūrė spalvos ir muzikos pasaulį. Ir tai nėra utopija”, – neabejoja dailininkas.
S.Staniūno niekada neišvysite madinguose vakarėliuose ar oficialiuose renginiuose – dalyvauti juose tapytojas nemato prasmės. “Yra menininkų, kurie turi parodyti save. Man nereikia nieko įrodinėti, aš esu kūrėjas. Šiuolaikiniame mene žmonės linkę apie save kurti mitus. Kūryboje esu nuoširdus ir sąžiningas, tikiu tapybos harmonija ir gėriu”, – tvirtina menininkas.
Jis kuria kasdien. Ryte prabunda su mintimis, kurias stengiasi paversti paveikslu. Paklaustas, kodėl apie jį Lietuvoje girdime palyginti mažai, S.Staniūnas sako: “Jei jums įdomu – apie mane girdite. Buvo laikas, kai keletą metų kūriau kitų šalių studijose: norėjau pažinti kultūrą, suformuoti, išvystyti savo meną. Neslėpsiu – užsienyje geresnės ir ekonominės sąlygos pristatyti darbus, praturėti naujomis pažintimis. Tačiau visur, kur pristatau savo kūrybą, pabrėžiu vieną paprastą žodį – Lietuva.”
Dabar dailininkas ruošiasi kelionei į Braziliją.

Tapybos tiesa

Apie tapybą, jos reikšmę gyvenime menininkas gali kalbėti valandų valandas, paminėdamas ir šviesaus atminimo savo mokytoją – dailininką Augustiną Savicką, kuris buvo ir yra didžiulis autoritetas. Su S.Staniūnu kalbėjomės praėjus vos keletui dienų po, anot jo, Didžiojo Mokytojo mirties.
“Tapyboje nieko neapgausi. Čia tikrumas spindi tikrumu, paviršutiniškumas – paviršutiniškumu. Esu iš tų menininkų, kurie yra sukūrę tam tikras meno tiesas. Netikiu, kad gali būti keli šimtai savickų, rembrantų, da vinčių. Jie visi buvo po vieną. Kaip ir Staniūnas”, – šypteli pašnekovas.
Mūza? Be jos, pasak menininko, nieko nebūna. “Vyksta įvairūs procesai, bet ar tikite, kad be simbolio, be mūzos, ateina didžiausios pasaulio idėjos? Įkvėpimas gali būti, spalva, forma, muzika, meilė. O mano paveikslai kyla iš daug ko…” – susimąsto S.Staniūnas.
Kai kuriuos savo paveikslus tapytojas kuria net keletą metų. “Mano paveiksle yra istorija. Yra kūrinių, kurie pradedami Kijeve, tęsiami Taivane, grįžta į Vilnių, vėliau keliauja į Palangą. Jie nuolatos kinta. Kartais mažas potėpis ar padailinimas gali mane nuvesti tobulumo, kokį įsivaizduoju, link. Tik pajutęs harmoniją galiu pasakyti, kad kūrinys yra baigtas”, – atskleidžia menininkas. Ir priduria, kad kai kurie darbai buvo nutapyti ir per dieną, ir per valandą.
Didžiausias jo paveikslas “Eskizas meilės sodui” (matmenys 365×520 cm) nutapytas 2007-aisiais. Pasak autoriaus, paveikslo dydis dažniausiai būna stipriai susijęs su idėja. “Stengiuosi protu nekurti. Santykis su paveikslu ateina per tai, kaip tu lieti drobę, teptuką, ką išgyveni iš vidaus”, – teigia S.Staniūnas.

Tarp kūrybos gerbėjų – pasaulinės garsenybės

Kiekvienas geras meistras svajoja nutapyti pasaulį. S.Staniūnas taip pat remiasi šia, anot jo, filosofija. Gal todėl menininko kūrybos impulsas – meilė, gamta. Jo paveiksluose vyrauja gamtos vaizdai, žmogaus santykis su gamta. Dailės kritikų teigimu, S.Staniūno kūrybai būdingas painus, postmodernus pasaulis, mistinės vyrų, moterų figūros. Svarbiausia paveikslo dalis – neabejotinai spalva. “Spalva – begalinis simbolis ir tikrumas. Ji tiesiogiai liečia mūsų širdį, pasąmonę, jausmus ir tą pasaulį, kuris vadinamas realybės santykiu su dvasingumu. Tai harmonija, spalva padeda sveikai matyti esmę. Mano tapyba turi daug santykių, spalvos taip pat kuria tam tikrą santykį”, – aiškina S.Staniūnas.
Pasak pašnekovo, kiekvienas tapytojas ir yra unikalus savo spalvų harmonija. Tai skiriamasis bruožas. Tik per spalvas galima pasakyti visą tiesą, išgvildenti idėją.
Pasaulinio lygio muzikos atlikėjai, tokie kaip Stingas ar Kenny G, – nereti svečiai dailininko studijoje. Jo paveikslų yra įsigijusi ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton. Taip ir maga paklausti, kaip šios įžymybės atsirado jo gyvenime? S.Staniūnas šypteli: “Jokių povandeninių srovių čia nėra. Tai tiesiog atsitiko savaime. Kažkokioje parodoje pamatė, pasidomėjo autoriumi, įsigijo. Tiek Kenny G, tiek Stingas pažįsta mano spalvas ir gerbia jas. Mano santykis su šiomis įžymybėmis yra idėjinis, kūrybinis, jokiu būdu ne komercinis. Mes gerbiam vieni kitų talentą.”
Dailininkas sako, kad netolimoje ateityje planuojami ir bendri konceptualaus meno projektai kartu su Stingu ar Kenny G, kai šiems atlikėjams muzikuojant dailininkas tapys paveikslus. Tokių instaliacijų, performansų jo studijoje Vilniuje būta ne vienos. Panašūs projektai jau įgyvendinti su gitaros virtuozais Dominicu Milleriu, Enveru Izmaylovu, Pauliumi Kilbausku. S.Staniūno tapybos kūrinių yra žymiose pasaulio kolekcijose, tačiau kas turi jo paveikslų, pats tapytojas neatskleidžia.
Menininko studijoje, menų name, rengiamos ne tik parodos, performansai – čia vyksta ir konferencijos, susitikimai su kitais menininkais, vakarai su “spalvomis, muzika ir vynu”.

Apie dailininką Sigitą Staniūną

Nuo 1992-ųjų surengė penkias dešimtis parodų, apie šešiolika performansų.
Parodas pristatė Kanadoje, JAV, Suomijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Brazilijoje, Indonezijoje, Taivane.
Jo paveikslai puošia įvairių šalių meno kolekcijas.
Darbai dažniausiai eksponuojami netradicinėse, istoriją menančiose erdvėse.
Jis – tarpdisciplininio meno atstovas: jungia dailę, muziką, fotografiją, šokį, videoinstaliacijas.
Savo kūryba pelnė šešis Lietuvos ir tarptautinius apdovanojimus.