Tapybos parodą pavadinimu „Silvijų diena“, autorė paskyrė savo vardadienio šventei. Vardas Silvija yra kilęs iš lotynų kalbos.

Lotyniškai silva reiškia „miškas, miško gyventojas“. Vardo etimologija ir pačios dailininkės interesai bei pomėgiai yra užkodavę pagrindinį dailininkės įkvėpimo šaltinį – gyvąją gamtą (S.Drebickaitė taip pat žinoma ir kaip portretų, natiurmortų kūrėja). Vardas kaip kompasas veda prie gražiausių gamtos kampelių, prie ryškių augalų žiedų, prie formų įvairove sprogstančių miško motyvų, prie besikeičiančiomis spalvomis judančių šaltinių, prie į dangų giliausiais tonais žvelgiančių ežerų, prie visuomet gyvos ir atsinaujinančios jūros. Į gamtą tapytoja žvelgia iš arti ir iš toli – ją domina ir plačiai atsiveriančios gamtinės tolumos ir atskiri augalai, jų žiedai, šių deriniai. S.Drebickaitės tapyba yra emocionali, vaizduojamus gamtinius objektus ji nuspalvina savo pačios išgyvenimais, dvasinėmis būsenomis, įsikūnijusias dekoratyviuose spalviniuose deriniuose, lyriškai išraiškinguose potėpiuose, jautriai apibendrintose formose.

2012 m. S. Drebickaitė dalyvavo tarptautiniame tapybos plenere Molėtuose. Būtent tada ir subrendo mintis šio miesto dailės galerijoje surengti retrospektyvinę darbų parodą. Dalis eksponuojamų paveikslų atsirado vaizdingose Molėtų apylinkėse tapant čionykštes ežerų lelijas, miškeliuose srūvančių upelių krioklius ir miestelį.

1975-1980 m. S.Drebickaitė studijavo freskos-mozaikos katedroje tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), yra sukūrusi vitražų ir freskų įvairiose Lietuvos vietose. Nuo 1983 m. S.Drebickaitė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dailininkė yra aktyvi plenerų, grupinių parodų, konkursų dalyvė. Personalinės parodos surengtos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Parodos Molėtuose atidarymas – lapkričio 9 d. 14 val.