Dovaidas PABIRŽIS, specialiai “Veidui” iš Talino (Estija)

Estai juokauja, kad internetu jų šalyje negalima padaryti tik trijų dalykų – susituokti, išsiskirti bei parduoti nekilnojamojo turto, ir visi šie dalykai yra savotiškai tarpusavyje susiję. Bene visos kitos valstybės paslaugos čia skaitmenizuotos. Estai neslepia – į valstybės paslaugų skaitmenizaciją jie žvelgia per konkurencijos ir varžybų prizmę, todėl daugelį dalykų siekia išbandyti ir įsidiegti pirmieji.

Tai nėra pirmas kartas, kai estai lenktynes įžvelgia net ten, kur jų nebūtinai yra. Visoms trims Baltijos valstybėms derantis dėl narystės Europos Sąjungoje (estai didžiavosi, kad derėtis buvo pakviesti anksčiau, o lietuviams ir latviams dar teko palūkėti), kone kiekvieną savo ataskaitą Briuseliui estai pradėdavo sakiniu „priešingai nei Latvija ir Lietuva, mes…“. Paaiškėjus, kad Europos Bendrija neketina kabinti medalių pirmūnams ir skatinti lėtesniuosius – 10 valstybių į ES buvo priimtos iš karto 2004-aisiais, – estai atrado naują, kur kas prasmin­gesnę žaidimų aikštelę, kurią galime pavadinti valstybės skaitmenizacija.

Šiandien kiekvienas estas su paprastu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu gali prisijungti prie internetinės platformos, kurią mūsų šalyje greičiausiai vadintume elietuvis.lt. Čia vienoje vietoje pilietis gali matyti visą valstybės sukauptą informaciją apie jį: nuo administracinių nuobaudų ir mokesčių mokėjimo deklaracijų iki asmens sveikatos istorijos ar namuose registruotų naminių gyvūnų.

2015-ųjų parlamento rinkimuose teise balsuoti internetu pasinaudojo beveik trečdalis visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Estas gali ne tik peržiūrėti savo prisijungimų istoriją, bet ir matyti duomenis, kada kuri nors valstybės institucija ieškojo duomenų apie jį. Galbūt mokesčių inspekcijai kilo klausimų dėl deklaracijos, kurią estai internete galėjo užpildyti jau 2000-aisiais, o norint tai padaryti, priešingai nei Lietuvoje, nebūtina valandas šifruoti sunkiai suvokiamų kodų. Galbūt policija atsiuntė nuobaudą dėl greičio viršijimo. Galbūt bankas, prieš suteikdamas paskolą, norėjo patikrinti asmeninę finansinę istoriją. Ska­ti­nant pasitikėjimą, portale galima matyti visus pri­sijungimus „iš šono“.

Pasitikėti tikrai yra kuo – daugelio dokumentų popierinių kopijų Estijoje tiesiog nebėra. Galima tik įsivaizduoti, kokią neatitaisomą žalą valstybei padarytų tokios sistemos „nulaužimas“. Todėl estai į kibernetinį saugumą investuoja labai daug, mėgindami šią jautrią sritį perkelti ir į tarptautinį lygmenį: po masinių kibernetinių atakų, patirtų perkėlus į kitą vietą „Bronzinį karį“, Estijos iniciatyva tai tapo NATO darbotvarkės dalimi.

Daugiausiai klausimų dėl saugumo kelia internetinis balsavimas. Estijoje galimybė balsuoti internetu atsirado nuo 2007-ųjų parlamento rinkimų. Šiaurinė Baltijos sesė tapo pirmąja tai padariusia valstybe pasaulyje. 2015-ųjų parlamento rinkimuose šia teise pasinaudojo beveik trečdalis visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Elektroninis balsavimas vyksta specialiu aparatu nuskaičius ID kortelę ir prisijungus prie sistemos, kuri yra vadinamojo atviro kodo platforma, – jos saugumą ir veiklos principus gali pamatyti ir tobulinti kiekvienas informacinių technologijų specialistas. Savo balsą galima keisti kiek tik nori kartų – taip apsisaugoma nuo balsų pirkimo. Sklando tokia istorija, kad viena ponia savo balsą keitė 500 kartų. Tikriausiai manydama, kad visi bus susumuoti.

Jeigu Estiją okupuotų nedraugiška kaimynė, valstybė galėtų funkcionuoti iš užsienio.

Vis dėlto tarptautiniai ekspertai ne kartą yra išreiškę abejonių dėl internetinio balsavimo saugumo, tačiau Estijos rinkimų komisija šią kritiką ir atliktus tyrimus atmetė. Estija išlieka drąsiausia internetinio balsavimo taikytoja – kai kuriose valstybėse ir JAV valstijose taip balsuoti galima tik per savivaldos rinkimus.

Į kai kuriuos saugumo iššūkius Estijoje vis dėlto buvo sureaguota. Po Rusijos agresijos Ukrainoje ši šalis nusprendė visą svarbiausią valstybės informaciją perkelti į ambasadų už­sienyje tinklus. Todėl, jeigu Estiją okupuotų nedraugiška kaimynė, valstybė galėtų funkcionuoti iš užsienio.

Valstybės paslaugų perkėlimas į internetą turi ir konkrečios finansinės naudos. Estija skaičiuoja, kad toks efektyvus paslaugų teikimas taupo iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai padeda pažaboti korupciją: policija Estijoje neturi teisės patikrinimui stabdyti automobilio, nes užtenka nuskenuoti jo numerį, ir bus matyti visa informacija – nuo techninės apžiūros laikotarpio iki baudų už alkoholio vartojimą istorijos. Atlikdamas bet kokį veiksmą policininkas turi savo kortele prisijungti prie bendros sistemos, kurioje stebima, ką kon­kre­čiai pareigūnas atlieka. Jeigu jis sustabdė penkis automobilius iš eilės, bet nieko konkretaus neatliko, sistema signalizuos apie galimą korupciją.

Estai skaičiuoja, kad skaitmeninė sveikatos apsauga padeda sutaupyti iki trečdalio gydytojų laiko. Beje, pacientas toje pat sistemoje gali matyti ne tik savo diagnozių ir gydymo istoriją, bet ir konkrečius gydytojų prisijungimus. Jeigu neturintis tam teisės medikas šniukštinės apie jam nepriklausančius pacientus, už tai iš karto neteks licencijos.

Vis dėlto ne visos išmaniosios technologijos sėk­mingai veikia ir Estijoje. Paklausti apie re­gistraciją į darželius – tikrą skaudulį Lietuvoje, estai pripažįsta: kad ir kokia puiki būtų registracijos sistema, daugiau laisvų vietų darželiuose dėl to neatsiranda. O ambicingas planas vieniems pirmųjų įdiegti automobilių „Tesla“ įkrovimo stoteles taip pat pavyko tik iš dalies – įkrovimo stotelės stovi, bet „Teslų“ nesulaukia. Esant žemesnei nei –20 laipsnių temperatūrai automobiliai nevažiuoja, o estiškos žiemos skaitmenizacijos spaudimui iki šiol nepasiduoda.