Skaitmeninės antžeminės televizijos programas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pradėjo siųsti 2003 m. liepos 15 dieną ir nuolat plėtė bei gerino savo tinklus. Prieš pat analoginės antžeminės televizijos transliacijų nutraukimą bendrovė papildomai pasirūpino, kad galutinis perėjimas prie naujos technologijos būtų kuo sklandesnis.
„2011 metais mes dvigubai padidinome Vilniaus ir Druskininkų siuntimo stočių galias, įrengėme naujas siuntimo stotis Joniškyje, Molėtuose ir Lazdijuose“, – pasakoja Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.
Jo teigimu, skaitmeninių Telecentro tinklų plėtros darbai buvo vykdomi ir prieš pat analoginės antžeminės televizijos išjungimą: šių metų rudenį dar kartą buvo padidinta Druskininkuose įdiegto siųstuvo galia, padidintos Lazdijuose ir Šalčininkuose veikiančių siųstuvų galios.
2012 m. spalio 23 d. Telecentras įdiegė skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvą Nidoje.
Bendrovės specialistai Neringos gyventojams rekomenduoja naudoti lauko (išorės) stacionariai įrengtas antenas, o ieškant geriausiai priimamo signalo, jas kreipti į Nidos, Švėkšnos arba į Girulių TV bokštus – nemokamos lietuviškos TV programos iš šių stočių siunčiamos tuo pačiu (sinchroniškai veikiančiu) DVB-T 60 kanalu.
Dar šiemet Telecentras planuoja padidinti Molėtuose ir Varėnoje veikiančių skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų galias ir įdiegti naują siųstuvą Švenčionyse.
Nacionalinio masto skaitmeninės antžeminės televizijos tinklus Lietuvoje eksploatuoja dvi įmonės – Telecentras ir AB TEO LT. Dauguma (devynios iš dešimties) lietuviškų skaitmeninės televizijos programų yra siunčiamos Telecentro pirmuoju tinklu – daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų gali nemokamai žiūrėti BTV, „Info TV“, „Liuks!“, LNK, LTV, LTV2, TV3, TV1, TV6 programas.
Įdiegti atskirą nacionalinio transliuotojo (LRT) skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą ir juo siųsti LRT TV programas, laimėjęs viešąjį konkursą, įsipareigojo konsorciumas „SATV Network“, „Bitė Lietuva“ ir „Toptronas“.
Vyriausybės 2011 m. patvirtintame „Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelio apraše“ nurodyta, kad naujojo LRT tinklo parametrai turi užtikrinti nemokamų LRT programų priėmimo galimybę teritorijoje, apimančioje ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos. Tai, pagal minėtą dokumentą, turėjo būti užtikrinta analoginės antžeminės televizijos išjungimo dieną. Neįgyvendinus šio Vyriausybės įpareigojimo, LRT skaitmeninės TV programas ir toliau siunčia Telecentras.
Dėl itin menkos siųstuvų galios kaimo žmonės (dauguma -garbaus amžiaus) priversti pirkti naujas antenas, aukštus stiebus, stiprintuvus. Kodėl šioje šalyje VALSTYBINĖ įmonė taip nepaiso piliečių intereso?
Palyginkim:
Lenkijoje didžiausias siųstuvo galingumas – 100kW (tokių yra daug), Lietuvoje didžiausias – 2,4 kW (vienintelis) Jeigu Lenkijoje siųstuvų , kurių galingumas nesiekia 1 KW yra nedaug, tai mūsuose didžioji dauguma siųstuvų teturi 0,1 – 0,2 kW galingumą. Pavyzdžiui: Alytus 2 X 0,2 kW; Marijampolė : 2X 0,2 kW; Druskininkai: 0,2 kW; Kitapus sienos: Balstogė – 58 kW, 64 kW, 4 kW (21 nemokamas kanalas, 2 iš jų – HD); Suvalkai: 2X 20 kW; Lomža-2X 4 kW. Išvados būtų tokios: Pietų Lietuvoje paprasčiau žiūrėti Lenkijos TV – ir signalas stipresnis, ir kokybė geresnė, ir programų daugiau, ir jų turinys profesine prasme daug auštesnio lygio. Barjeras – kalba, kurią išmokti – vieni niekai: sovietmečiu , kai atsirado galimybė žiūrėti TVP, pusė Lietuvos lenkiškai išmoko. O kaip su Punsko lietuviais-paklausite Jūs? Atsakysiu: jei valdžiukei nusispjaut į šiapus sienos gyvennačius tautiečius, tai negi jai gali rūpėti tokia sulkmena kaip ta, kad Punsko lietuviai nebematys lietuviškų TV?