BFL

Folkloro festivalis “Skamba skamba kankliai” jo organizatoriai vadina vienu iš išskirtiniausių Europoje ir pasaulyje, jam lygių esą neturi kaimyninės šalys.

“Esame vienas iš nedaugelio autentiškojo folkloro festivalių visoje Europoje, ir, matyt, pasaulyje”, – per festivaliui pristatyti skirtą spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė vienas iš jo rengėjų Stanislovas Kavaliauskas.

“Manau, kad šioje srityje mes esame lyderiai – turime didelio masto festivalį, kuris išsitęsė iki keturių dienų, jis pasižymi nepaprasta renginių įvairove nuo pačių seniausių žanrų iki dabar jau įsileistų visų naujausių srovių. Stengiamės kviesti ir autentiškus kolektyvus, ir daug užsienio svečių. Tikrai tokio festivalio, galima drąsiai sakyti, neturi nė viena kaimyninė šalis, ir jie visuomet su pavydu žvelgia į mus ir visuomet nori dalyvauti”, – jam antrino etnomuzikologė, sutartinių tyrinėtoja Daiva Vyčinienė.

Kitąmet keturiasdešimtmetį minėsiantys “Skamba skamba kankliai” šiemet, palyginus su 2010-aisiais, išaugo: renginių pagausėjo iki 43, tarp jų žadama daug naujovių – nuo įvairių šiuolaikinių lietuviško folkloro interpretacijų iki egzotiškų “Lions of Afrika”.

Didelis dėmesys festivalyje 2011-aisiais skiriamas sutartinėms, kurios prieš pusmetį buvo įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jos šiemet skambės ne viename, kaip ankstesniais metais, o trijuose renginiuose.

Lygiai po dviejų savaičių ketvirtadienį folkloro ansamblis “Kūlgrinda” Teatro, muzikos ir kino muziejaus (TMKM) kieme visus užsukusius bandys įtraukti į šokius pagal sutartines. Penktadienio vakarą Vilniaus senamiestyje atlikėjai dainuos išsirikiavę į “sutartinių taką”, o po jo šios polifoninės dainos skambės ir Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Organizatoriai taip pat džiaugiasi, kad gaivinama primiršto instrumento – cimbolų – tradicija. Išaugus naujai cimbolininkų kartai, rengiamas cimbolų kapelijų ir solistų koncertas.

Jau pernai į “Skamba skamba kankliai” programą įtraukę modernių folkloro interpretacijų, šiemet organizatoriai sako jų taip pat “nepabijoję” ir skyrę joms dar platesnę erdvę. TMKM kieme vyksiančiose “Folkloro paralelėse”, pasak rengėjų, skambės ir seni, ir modernūs instrumentai, aidės įvairi muzika nuo folklorinio metalo iki post folkloro. Čia pasirodys Vytautas V.Landsbergis, atlikėja Rugiaveidė, kolektyvai “Brėkšta”, “Gyvata”, dambrelininkas Egidijus Darulis ir kiti.

Gegužės 26-29 dienomis vyksiančio festivalio pagrindiniai koncertai numatomi Rotušės aikštėje. Čia penktadienį pasirodys ir festivalio svečiai, suvažiuosiantys ir iš kaimyninių šalių, ir iš kitų žemynų. Koncertuos latviai studentai etnomuzikologai, “Leisi Varks and children” iš Estijos, “Knapphandigt” ir Švedijos, “ESSA” iš Baltarusijos, egzotišką programą žada Senegalo atstovai “Lions of Afrika”.

Latvijos atstovai, gruzinai “Mtiebi” ir “Spartimu” iš Korsikos taip pat ketina atlikti savo kraštų tradicinę polifoninę muziką Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Dar viena festivalio naujovė – šiemet jame bus pristatoma I-XVI amžių lietuvių archeologinio kostiumo kolekcija, kuri, pasak sceniniu Rugiaveidės vardu žinomos archeologės Daivos Steponavičienės, buvo palankiai sutikta pristatant ją užsienyje.

“Tai nėra apskritai lietuvio kostiumas, tai yra lietuvių genties kostiumas. Ir genties, ir po to – valstybės, kadangi genties XIII amžiuje jau nebeliko. (…) Archeologinės medžiagos pakako tik kai kuriems dalykams atkurti – tekstilė neišlieka, bet išlieka maži fragmentėliai, iš kurių supratome, kaip reikia išausti raštus, sutvarkyti kraštus”, – kalbėjo ji.

Taip pat tradiciškai vyks giesmių valanda, tautodailininkų mugė, vaikų folkloro šventė “Saulytė”, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute bus pristatoma dzūkų dainavimo tradicija.