Pavasarį norisi judėti, o judesys – tai ir savita kalba, ir estetika, ir netgi iškalbingos citatos dažniau besiklausantiems judesio tekstų. Pagaliau tai žmogaus fizinių galimybių apibrėžta, tačiau fantazijos dėka niekada nesustabarėjanti meno rūšis, kurią jau penkiolika metų Lietuvoje propaguoja “Naujojo Baltijos šokio” rengėjai.

Šįkart šiuolaikinio šokio festivalis Lietuvos publikai parodys penkias užsienio trupes ir visą būrį savų choreografų bei atlikėjų.

Europinė vitrina

Viena festivalio žvaigždžių žada tapti Prancūzijoje gyvenantis vengrų kilmės choreografas Palas Frenakas. Trys cirko akrobatų pasirodymą primenančios vertikalios virvės, dėl kurių nepailsdami konkuruoja keturi šokėjai – štai jums ir kukli spektaklio, pasakojančio apie ambicijų kupiną vyrų pasaulį, scenografija. “Vyrų paslaptys” pretenduos atskleisti, kur slypi vyriškojo šovinizmo, nenumaldomo noro viską valdyti šaknys. Šokėjų mimikai ir ženklų kalbai visuomet daug dėmesio skiriančio choreografo kūrinyje vyrauja išgryninta, erotizuota kūno vizualinė estetika.

Šiek tiek kitaip – su pietietiška aistra ir germanišku racionalumu – apie panašius dalykus kalbama Vokietijoje kuriančio italo šokėjo ir choreografo Morgano Nardi spektaklyje “A one m(org)an show”. Šis kūrėjas pristato savo biografiją, išdainuoja tiesas, sušoka netikras istorijas ir… apgina savo teisę meluoti. Vokiečių menininko Ericho Picko sukurta nuožulni scenos instaliacija verčia atlikėją nuolat ieškoti kūno, o kartu tikrų ir išgalvotų dalykų pusiausvyros.

Danų šiuolaikinio šokio kūrėjas Palle Granhojus savo kūrinyje “Dance me to the end on/off Love” pasitelkė legendinio poeto ir dainininko Leonardo Coheno dainas. Garsios “Granhoj Dans” trupės vadovą domino šokio-koncerto fenomenas, o inspiravo ilgesio, kaip neišsenkančios meilės šokiui, idėja.

Publika taip pat turės progą išvysti gaivališkumu pribloškiantį norvegų trupės “Winter Guests” spektaklį “Ydingieji”, sulaukusį pačių įvairiausių vertinimų. Spektaklį sukūrė sparčiai kylanti Norvegijos šokio scenos žvaigždė Alanas Lucienas Øyenas. “Ydingųjų” atspirties tašku tampa neapykanta sau, tapusi mūsų kasdienybe.

O jaunos islandų kompanijos “Kviss bumm bang” pasirodymas “Safaris” atskleis meno renginių užkulisines subtilybes, kurias dar būtų galima vadinti nacionaliniais festivalio organizavimo ypatumais. Anglų kalba vyksiančiame performanse, į kurį įleidžiami tik dvidešimties metų sulaukę asmenys, nebus nei aktorių, nei žiūrovų – visi taps visateisiais renginio dalyviais.

Lietuviško šokio panorama

Nieko nauja, kad neturintieji laiko chereografų premjeromis domėtis ištisus metus “Naujajame Baltijos šokyje” paaukoję keletą vakarų gali išvysti kondensuotą metų įvykių “grietinėlę”.

Išskirtine premjera “Medėjos” vilniečius pamalonins Kauno šokio teatras “Aura”. Nors Birutės Letukaitės kurto spektaklio tema pati savaime nėra maloni: choreografė primena, kad kasmet Lietuvoje atliekama maždaug devyni tūkstančiai abortų ir nužudomi vidutiniškai septyni jau gimę kūdikiai.

Išvysime ir naujovišką žanrą – kompozitoriaus Jono Sakalausko bei choreografės Agnijos Šeiko sukurtos šokio operos premjerą “Dykra”.

O viena originaliausių šalies šokio pasaulio asmenybių Loreta Juodkaitė šįkart pasirodys ne kaip unikalių gebėjimų atlikėja, o kaip choreografė, kompoziciją “Sapnų žemėlapyje” sukūrusi Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus mokinėms.

Naujausius darbus festivalyje taip pat pristatys choreografai Giedrė Ubartaitė, Vytis Jankauskas, Edita Stundytė, Erika Vizbaraitė ir Rūta Butkus.