"Veido" archyvas

Kasmetinėje Vilniaus tapybos parodoje “Arkoje” dalyvauja 89 sostinės dailininkai

Meno gerbėjai Vilniuje nenuobodžiauja – ekspozicijas atnaujino daugelis žymiausių sostinės parodų erdvių. Pristatome įdomiausias vasario parodas.

Apžvalginės parodos dailės mėgėjams visuomet pravarčios tuo, kad teikia galimybę minimaliomis laiko sąnaudomis atšviežinti individualų požiūrį į aktualius meno procesus. Šįkart tokį komfortą siūlo Dailininkų sąjungos galerija “Arka”, parodoje “Žvilgsnis į save” pristatanti net 89 įvairių kartų Vilniaus tapytojus.

Paroda – atrankinė, taigi visi joje eksponuojami darbai prieš kabinami ant sienų įveikė profesionalų atranką. Komisija, vadovaujama Dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos pirmininkės Arūnės Tornau, atsisakė maždaug penkiolikos procentų parodai siūlytų kūrinių.

Tarp atranką įveikusiųjų – tiek žymūs teptuko meistrai, tiek ir tokio lygio parodų debiutantai, kol kas nespėję tapti Dailininkų sąjungos nariais. Kiekvienam autoriui buvo leista rodyti tik po vieną ar du geriausius pastaraisiais metais sukurtus kūrinius. Nepaisant to, “Žvilgsnis į save” užpildė visas kelių aukštų “Arkos” ekspozicijų erdves, todėl per keletą minučių šios parodos apibėgti niekaip nepavyks. Prisiminkite tai, planuodami akiai malonią išvyką.

Meistrų retrospektyvos

Tuo tarpu retrospektyvinės parodos labiau skirtos tiems, kurie linkę matuoti meno procesų gylį, o ne plotį. Jose – konkrečių respektabilių autorių ilgametės kūrybos “kardiogramos”. Vasarį pasigrožėti pamėgtų dailininkų darbų originalais turi Algimanto Švėgždos, Stanislovo Ušinsko ir Augustino Savicko kūrybos gerbėjai.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Algimanto Švėgždos (1941–1996) jubiliejinė palikimo ekspozicija apima autoriaus tapybą, grafiką ir piešinius. Išsami ir chronologinė pateiktų darbų skalė: nuo mažai žinomų didelių poparto stilistikos drobių, sukurtų dar dailininkui gyvenant Lietuvoje, iki vokiškojo periodo meditatyvių tapybos ir grafikos pavyzdžių. Ankstyvieji kūriniai, pasak parodos kuratorės Ramutės Rachlevičiūtės, anuomet stebino aistringu jaunatvišku veržlumu. Pirmą kartą eksponuojami pilni “Tibeto piemenims” ir “Amerikos čiabuviams” skirti ciklai, sukurti jau A.Švėgždai persikėlus Vokietijon. Dailininko sumanymus padės geriau suprasti jo rašyti tekstai – pamąstymai ir filosofinės mintys, taip pat paties A.Švėgždos susuktas dokumentinis filmas.

O “Juškus Gallery” sostinės meno mylėtojams siūlo pasidairyti po Stasio Ušinsko (1905–1974) kūrybos lobyną. Jame – ir tapyba, ir piešiniai, ir dailininko sumeistrautos lėlės, reikšmingos kaip lietuviško lėlių teatro istorijos pradininkės.

Studijuodamas Paryžiuje, S.Ušinskas atrado unikalią veidrodinių ir blokinių vitražų technologiją. Sovietmečiu prieštaringai vertinto menininko kūriniai šiandien kelia didelį kolekcininkų susidomėjimą. Deja, nemažai jų atsidūrę užsienyje ar apskritai prapuolę iš menotyrininkų akiračio. “Šio autoriaus darbai jau įgijo muziejinę vertę, kuri tiktai kyla”, – tvirtina galerijos savininkas Donatas Juškus.

Tapytojo akvarelės

Daugiau nei pusės šimtmečio savojo kūrybinio darbo ataskaitą Savicko paveikslų galerijoje žiūrovams siūlo lietuvių tapybos veteranas Augustinas Savickas, šįkart rodantis akvareles ir grafiką. “Buvau pamėgęs akvarelę lieti vasarą, kai netapydavau didelių daugiafigūrinių kompozicijų. Akvarelė buvo mano poilsis. Kitą kartą gražus motyvas taip sužavėdavo, kad norėjosi tik vieno, – sustabdžius šią akimirką, kuo greičiau ją įamžinti. Dabar, kai man 91-eri, aš dažnai piešiu ar lieju akvarelę žiemą savo studijoje. Drobę, kartoną pakeitė popieriaus lapas, kuris padiktavo ir kuklesnį formatą, ir specifinį meninį sprendimą. Atsiranda amžinos temos – moters veido grožis, motinos ir vaiko meilė, močiutės ir vaikaitės ryšys, vyro ir moters aistra, džiaugsmas, liūdesys, tyla, ilgesys”, – rašo parodos įžanginiame žodyje A.Savickas.

O jei pavargsite nuo paveikslų – rekomenduoju nepamiršti dailių praėjusio šimtmečio suknelių iš paryžietiškos mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (Taikomosios dailės muziejuje) ir senovinių rogių bei pačiūžų, eksponuojamų Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tikrai atgaivins.

Dešimt vasario parodų Vilniuje

• Galerijoje “Arka” – Vilniaus tapytojų kūrybos apžvalga “Žvilgsnis į save”

• Nacionalinėje dailės galerijoje – Algimanto Švėgždos (1941–1996) jubiliejinė paroda

• Donato Juškaus galerijoje – Stanislovo Ušinsko (1905–1974) kūrybos retrospektyva

• Savicko paveikslų galerijoje – Augustino Savicko retrospektyvinė paroda

• Taikomosios dailės muziejuje – mados paroda “Art deco stilius (1918–1939)”

• Nacionaliniame muziejuje – etnografinė paroda “Žiemos virsmas”

• Galerijoje “Šofar” – Aloyzo Stasiulevičiaus tapyba “Vilniaus getas”

• Pamėnkalnio galerijoje – Ramūno Čeponio tapyba “Tarp”

• Šiuolaikinio meno centre – Carsteno Nikolai (Vokietija) instaliacijos “Pionier”

• VDA “Titanike” – tapytojas Igoris Janovyčius ir jaunieji Ukrainos menininkai