Lietuvoje lokalizuotos, t.y. lietuviams pritaikytos, kompiuterinės programos sunkiai skinasi kelią: apytikriais skaičiavimais, profesionalias lietuviškas versijas (neskaičiuojant entuziastų savarankiškai atliktų vertimų) šiuo metu turi tik 20–30 proc. populiariausių namų kompiuteriuose diegiamų programų.

Specialistai įžvelgia keletą šio reiškinio priežasčių. Pagrindinė – sunkiai suvokiama ir praktikoje retai vartojama terminija, kurią perprasti dažnam pasirodo sudėtingiau, nei išmokti analogiškus angliškus terminus.

“Internetas pilnas prašymų: “Nusipirkau lietuvišką versiją, padėkite įsidiegti anglišką”. Tai rodo, kad problema egzistuoja. Vokiečiai, prancūzai arba rusai, lokalizuodami kompiuterines programas, palieka kur kas daugiau angliškų terminų nei lietuviai. O mes iki šiol priversti laužyti galvas, ką galėtų reikšti “tinkinti pateiktį”, – pasakoja tinklaraščio “nezinau.lt” autorius Džiugas Paršonis.

Renata Špukienė, bendrovės “Tilde IT” lokalizacijos skyriaus vadovė, svarsto, kad dėl to greičiau kalta lietuviška savimonė: “Jei vartotojas nuo vaikystės įprato dirbti angliškomis programomis, pereiti prie lietuviškų jam kainuos nemažai pastangų. Todėl jis nieko nenori keisti. Tačiau nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje įsigyti kompiuterio su įdiegta angliška operacine sistema jums nepavyktų, o Lietuvoje tai vis dar labai populiaru”.