3 klausimai apie e. sveikatos projektą sveikatos apsaugos ministro patarėjui Audriui Daunoravičiui

– Valstybės kontrolės paskelbtoje e. sveikatos trečiojo plėtros etapo, apimančio 2012–2015 m., ataskaitoje nurodoma, kad nors darbų atlikta maždaug 30 mln. eurų vertės, kartojamos ankstesniems sistemos kūrimo etapams būdingos klaidos, visų pirma trūksta strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą. Kokius esminius trūkumus nustatė Valstybės kontrolė ir kokių ankstesniais projekto plėtros etapais padarytų klaidų ir trūkumų matote jūs?

– Tarp Valstybės kontrolės nustatytų esminių trūkumų galima paminėti tai, kad neužtikrintas nacionalinių ir regioninių projektų koordinavimas, nesudarytas integruotas šios sistemos valdymo planas, netinkamai nustatyti terminai, kurie buvo pratęsti kelis kartus. E. sveikatos sistemos plėtros projektai buvo vykdomi nesilaikant visų informacinės sistemos (IS) gyvavimo ciklo valdymo metodikoje numatytų etapų, IS priimtos eksploatuoti, nesukūrus jų visa numatyta apimtimi, neįsitikinus suteiktų kūrimo paslaugų kokybe ir tinkamu veikimu, buvo vėluojama pateikti reikiamą dokumentaciją.

Ministerija neapsvarstė regioninių projektų sujungimo galimybės, todėl finansavimas buvo skirtas panašius sprendimus realizuojantiems projektams: sukurti besidubliuojantys IT sprendimai, įsigytos identiškos paslaugos, o lėšos panaudotos neracionaliai. Taip pat nebuvo unifikuoti atskiri e. sveikatos projekto elementai (e. parašas, IT programos ir kt.). Deja, tai iš principo užkerta kelią tolesnei projekto sėkmei. Sprendžiant šias problemas reikės ir valstybinio masto sprendimų, kad atskiroms gydymo įstaigoms nereikėtų investuoti milžiniškų lėšų į duomenų saugojimo serverius ir kibernetinę saugą. Manau, vienas iš prioritetų – pasiekti, kad ateityje gydymo įstaigos užsiimtų tiesiogine veikla, o IT sprendimai būtų realizuojami centralizuotai.

Be to, pastebėjome, kad ankstesni e. sveikatos projekto vystytojai nesugebėjo tinkamai identifikuoti problemų, todėl siekiame, kad jos būtų drąsiai ir aiškiai identifikuojamos ir prasidėtų visų specialistų dialogas, kaip jas išspręsti. Norime, kad sprendžiant opiausius klausimus kuo glaudžiau bendradarbiautų skirtingi projekto dalyviai.

– Kokių veiksmų ėmėtės ir kas jau padaryta, kad klaidos būtų taisomos, o e. sveikatos projektas taptų patrauklus vartotojams, kurie kol kas e. sveikatos sistema naudojasi nenoriai?

– E. sveikatos projekto probleminės vietos identifikuotos. Deja, labai greitai visko ištaisyti neįmanoma, nes kai kurie elementai ir sprendimai yra valstybinio lygio ir turi tam tikrų teisinių apribojimų. Tokie dalykai greitai nesprendžiami. Tačiau kiek įmanoma spaudžiame ir kalbamės su ne itin pažangiais diegėjais. Pavyzdžiui, kai kurie e. recepto patobulinimai turi būti realizuoti jau šią vasarą. Taip pat įpareigojome ministerijos darbuotojus, kurie dirbo su e. sveiktos projektu, ištaisyti Valstybės kontrolės nustatytas klaidas per optimalius terminus. O dėl galimos korupcinės kai kurių e. sveikatos projekto dalyvių veiklos kreipėmės į STT ir esame pasiruošę bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis, užtikrinant tolesnį e. sveikatos projekto vystymo skaidrumą.

– Kokios e. sveikatos projekto plėtros perspektyvos?

– Šiuo metu skiriame ypatingą dėmesį e. sveikatos projekto plėtros programai koreguoti. Esame subūrę veiklią komandą iš Jaunųjų gydytojų asociacijos bei pažangiausių IT specialistų ir gydytojų, dalyvavusių e. sveikatos projekte. Mūsų tikslas – išgryninti tolesnių investicijų prioritetus ir reikalingumą, išbraukti brangius ir neesminius projektus, taip pat papildyti visumą būtinais projektais, kurie iki šiol buvo neidentifikuoti ir neįvertinti.