2016 Lapkričio 16

KULTŪRA

Tarptautinio akordeono festivalio koncertų pasiutpolkė

veidas.lt

"Vernhet" nuotr.

Nors Tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje pasiutpolkių jau seniai niekas negroja, nes renginys orientuotas į koncertinius muzikos žanrus, netrukus, lapkričio 21 d., prasidėsianti šventė kaip reikiant išjudins muzikos gurmanus. Aštuoni intriguojantys, provokuojantys, jausmingi ir ambicingi koncertai per penkias dienas stipriai įkaitins klausytojų emocijas.

 

Kristina ŽEBRAUSKAITĖ

Prieš 30 metų pradėtas rengti ir šiandien ypač aktualus festivalis ilgą laiką gyvavo di­džiulio entuziazmo dėka, palaikomas minimalių finansinių injekcijų, bet jame jau grojo be­maž visi žymiausi Europos ir pasaulio akordeonistai. O negrojusieji savo koncertinių maršrutų že­mėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu.

Šiųmečio, XIX tarptautinio akordeono festivalio programa itin koncentruota, o atlikėjai atstovauja toms šalims, kuriose akordeono meno lygis yra labai aukštas, – Italijai, Prancūzijai, Suomijai.

Festivalį lapkričio 21 d. atidarys svečio iš Italijos Giorgio Dellarole koncertas. Šis aistringas senosios muzikos tyrinėtojas ir atlikėjas kviečia įsitikinti, kad baroko mu­zikos šedevrai, atliekami akordeonu, gali skambėti nepaprastai puikiai ir įtaigiai! Ypač kai ši muzika atliekama pagal specialų užsakymą sukonstruotu ir suderintu instrumentu. Nors G.Dellarole įpratęs lenktis didžiulėms auditorijoms, festivalio rengėjai koncerte skambėsiančiai D.Scar­latti muzikai parinko intymią V.Kasiulio muziejaus aplinką.

Negrojusieji savo koncertinių maršrutų že­mėlapiuose Vilnių jau yra pasižymėję – lietuviškas renginys tarptautinėje akordeono festivalių rinkoje laikomas prestižiniu.

Suomių akordeonistas Mikko Luoma festivalio klausytojus pakvies į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Natūralu, kad pagrindinėje muzikantų kalvėje su didžiausiu entuziazmu priimami būtent šiuolaikiniai, eksperimentiniai  kūriniai. Tokią muziką atliks ir M.Luoma, pasaulyje išgarsėjęs grodamas suomių kompozitorių kūrinių premjeras ir, anot kritikų, „virtuozišku ir įelektrinančiu grojimu galutinai sugriaunantis likusius neigiamus akordeono stereotipus“.

Keli šimtmečiai, skiriantys senąją ir naujausią muziką, atlikėjams yra neišsemiama įkvėpimo ir kūrybinių ieškojimų erdvė. Visus tuos laikus me­na Šv. Kotrynos bažnyčia, kadaise buvusi religinių apei­gų vieta, o šiandien tapusi muzikantams skam­­besio paieškų lauku. Joje lapkričio 23-iąją du muzikantų kolektyvai atskleis savo santykį su pra­eities ir dabarties muzika. Antai „Duo Accos­phe­re“ iš Lenkijos, iki maksimumo išnaudojantys myg­tukinio ir klavišinio akordeono galimybes, gros J.S.Bacho, W.A.Mozarto, M.Ravelio, I.Sta­vins­kio ir šiuolaikinių autorių muziką. Šio an­samblio nariai Alena Budzinakova ir Grzegorzas Palusas yra daugelio prestižinių tarptautinių konkursų laureatai.

Kitas ansamblis gims tiesiog klausytojų akyse: keturios itin ryškios Lietuvos muzikos pasaulio asmenybės – smuikininkė Justina Auškelytė, arfininkė Joana Daunytė, akordeonistas Andrius Ba­lachovičius ir kontrabosininkas Donatas Ba­gurs­­kas klaidžios po Šv. Kotrynos bažnyčią, grodami ryškiausius savo instrumentų repertuaro kūrinius, kol pamažu scenoje atras vienas kitą ir bendro skambesio galimybes.

Lapkričio 24 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje klausytojų jausmus pakutens du labai skirtingi koncertai. Vakarą pradės energingi atlikėjai iš Baltarusijos „Anatoly Taran Trio“, savo gaiviu ir veržliu džiazo skambesiu nunešiantys tolyn nuo pilkos kasdienybės. Antras koncertas bus skirtas nemirtingai A.Piaz­­zollos muzikai ir tango poezijai. Klau­sy­to­jams gerai pažįstamas ansamblis „4Tango“ drauge su charizmatišku dainininku Eduardo Gimenezu pasakos ugningojo šokio paslaptis ir aistros gimimo istoriją.

Festivalio kulminacija – lapkričio 25 d. koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Iš pradžių  scena priklausys vienam perspektyviausių ir aktyviausių jaunosios kartos atlikėjų Tadui Motiečiui, kurio pasirodymų tyko jau ne vienas muzikos gurmanas. Šiame koncerte jis ne tik gros solinius kūrinius, bet ir muzikuos drauge su įspūdingo soprano savininke Dovile Kazonaite bei klarnetininku Jonu Morkūnu.

Paskutiniame koncerte klausytojų laukia išskirtinė muzikinė puota. Gražiąja Karmen vadinama prancūzų dainininkė bei aktorė Annick Cisaruk ir akordeonistas Davidas Venitucci lietuvių publikai pristatys ekspresionistiniu kabaretu dvelkiantį projektą „LA VIE EN VRAC“, pergalingai žygiavusį per Europos, Rusijos, Japonijos ir Centrinės Amerikos scenas. Rafinuota muzikos ir poezijos sintezė perteikia tikro ir išgalvoto Annick gyvenimo nuotrupas, kurias žodžiais pavertė Prancūzijos scenos guru Yanowski, įkvėptas geidulingo dainininkės balso, o juos palydi džiazinis D.Venitucci akordeono akompanimentas. Koncerto scena virsta mini teatru, kuriame atlikėjai išpažįsta godumą gyvenimui bei meilei ir nutrina ribas tarp šiapus ir anapus.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...