Technologinė pažanga pakeitė ir tebekeičia pasaulį ir įgalino daryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Lygiai taip pat technologijos keitė, keičia ir ateityje stipriai keis darbo rinką. O kokios to pasekmės?

Kiekviena didesnė technologinė naujovė per visą istoriją buvo sutinkama ne tik su entuziazmu ir geresnio gyvenimo viltimis, bet ir su baime, kad moderni technika išstums žmones iš darbo rinkos ir jie atsidurs visuomenės užribyje.
„Iš tiesų nė vienas darbdavys nėra suinteresuotas darbo vietų kūrimu ir išlaikymu. Versle darbo vieta tėra priemonė tikslui pasiekti ir verslas paprastai siekia, kad per kuo trumpesnį laiką būtų sukurta kuo aukštesnė pridėtinė vertė“, – paaiškina VGTU Tarptautines ekonomikos ir vadybos katedros docentas, Lietuvos inovacijų centro atstovas dr. Artūras Jakubavičius.
Tačiau dėl tokio požiūrio verslo kaltinti tikrai negalima, nes norint išlikti aršios konkurencijos sąlygomis, našumo didinimas tampa ne galimybe, o būtinybe. Nuolat matome tūkstančius pavyzdžių, kad sėkmingai dirbančios įmonės į technologinę pažangą investuoja nuolat.
„Jei dar prieš 10-15 metų viskas buvo daroma rankomis, tai dabar rankinio darbo pas mus beveik nebeliko, – sako bendrovės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius. – Sakykime, jei sūrio gamybos principai nepasikeitė, tai kaip tai daroma, pakito visiškai.“
G.Bertašius paaiškino, kad anksčiau rauginant sūrį viskas buvo atliekama žmogaus rankomis: „Sūrio gamintuvuose darbuotojas laikydavo laikrodį, sekdavo laiką, pats nustatydavo ir temperatūrą. Apskritai gamybos procesui tada trūko tikslumo, kas nepadėdavo nei sūrio skoniui, nei kvapui, nei jo saugumui. Kai sūrių masė pakliūdavo į sūrių formas, po presavimo juos reikėdavo išimti rankomis, o tai buvo tiek fiziškai labai sunkus darbas, tiek procesas nebūdavo visiškai saugus.”
Šiuo metu beveik visi procesai jau valdomi automatiškai. Dabar technika nugabena sūrio masę į formas, kur slėgis reguliuojamas automatiškai, galiausiai supresuoto sūrio išėmimas taip pat tapo visiškai paprastu darbu – nuo oro smūgio jis iškrinta iš formos ir konvejeriu nukeliauja į sūdymą, o iš ten automatizuotai yra pakraunamas į konteinerius. „Nega to, yra suvedami technologiniai receptai, paspaudžiamas mygtukas ir vieną dieną galima gaminti vienokį sūrį, kitą – kitokį, be to, dabar jų galime gaminti įvairesnių rūšių nei anksčiau, – pažymi G.Bertašius.
Bendrovės „Vilkyškių pieninė“ vadovas ypač didžiuojasi dar visai neseniai už maždaug 9 mln. Lt įdiegta pakavimo linija, kur dirba keturi skirtingas funkcijas atliekantys robotai, ir sako, kad be jos dabar jau niekaip nebūtų įmanoma išleisti reikiamo kiekio sūrių.
Šį pavyzdį pateikiame ne šiaip sau: „Vilkyškių pieninė“ yra viena iš daugelio daug dėmesio technikos modernizavimui skyrusių Lietuvos įmonių. Be to, joje matyti, kad dabar tiems patiems procesams atlikti reikia jau kur kas mažiau darbininkų nei anksčiau. „Palyginkime, jei šitos pakavimo linijos nebūtų, tai dirbant maksimaliu režimu pusei jos aptarnauti reikėtų 60 žmonių, o dabar užtenka 6, taigi reikalingų žmonių santykis yra 1 prie 10“, – skaičius palygina jis.
„Šiandien mums nebereikia žemos kvalifikacijos darbuotojų, nes jų darbas greičiau ir saugiau padaromas technikos, – dėsto G.Bertašius. – Kita vertus, nors diegiame naujas technologijas, įsigyjame robotus, tačiau ir darbuotojų mus reikia nemažai, tiesa, jie turi būti aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos. Kai kurie anksčiau žemos kvalifikacijos darbus dirbę žmonės tai suprato ir persikvalifikavo ir šiandien tebedirba pas mus, o kiti – deja ne.”
Atkreiptinas dėmesys, kad „Vilkyškių pieninė“ geras pavyzdys, kai pažanga ir darbo vietų skaičius nėra priešpastatomi vienas kitam – prieš 15 metų čia dirbo apie 200 žmonių, o dabar – virš 900, nes efektyvus darbas suteikė galimybę jai plėstis.
Komentuodamas šį ir kitus atvejus, A.Jakubavičius taip pat ramina, kad spalvos dažnai sutirštinamos – mašinos žmonių iš darbo rinkos tikrai neišstums. „Inovacijos turi keistą poveikį. Galima sutikti, kad sektoriui ar įmonei modernizuojantis trumpalaikiu laikotarpiu bedarbių daugėja, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje apie inovatyvius verslus kuriasi aibė kitų verslų, kuriems vėlgi reikia žmonių, – tendencijas atskleidžia jis. – Iš tiesų viena inovatyvi darbo vieta gamyboje sukuria keturias tiesiogines darbo vietas paslaugų sektoriuje“.

Net ir labai pažangios technologijos turinio nekuria

Būtent taip mano leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė. „Kur reikalingas žmogaus protas ar kūrybiškumas, joks kompiuteris to pakeisti negalės, – įsitikinusi ji. – Mūsų srityje, tai yra leidyboje, mažėjo nebent tekstų surinkėjų, kurių daugiau reikėdavo tada, kai rankraščiai būdavo atnešami atspausdinti spausdinimo mašinėle ir kažkas tai turėdavo surinkti kompiuteriu. O šiaip darbas tapo tiesiog lengvesnis.“
Ji pripažįsta, kad leidybos verslas per pastaruosius 15-a metų pasikeitė kardinaliai, tačiau laikosi nuomonės, kad technologijos nėra didelis baubas nei verlams, nei darbo rinkai, tiesiog reikia mokėti prisitaikyti.
„Knygas leisti tapo kur kas lengviau, nes dideli pokyčiai įvyko spausdinimo technologijose. Be to, mobilusis ryšys ir elektroninis paštas išlaisvino žmones nuo darbo stalo, nes dabar mūsų autoriai, vertėjai ar redaktoriai gali dirbti net gyvendami kituose miestuose ar šalyse. Net darbus jie priduoda dažnai neatkeliaudami į leidyklą“, – dėsto ji. Pašnekovės žodžiais, ypač šiais laikais palengvėjęs bendradarbiavimas su užsienio partneriais ir keitimasis informacija. “Vien ką reiškia elektroninio knygyno „Amazon“ atsiradimas, kuris yra didelė pagalba tiek leidėjams, tiek vertėjams.”, – akcentuoja D.Viliūnienė.
Paklausta, ar knygų verslas nebijo vieno iš pažangos simbolių laikomo interneto konkurencijos ir ar tai nekenkia šiai sričiai, ji sutiko, kad tai daro įtaką: “Anksčiau žmonės informacijos ieškodavo knygose, žinynuose ar enciklopedijose, o dabar neretai lenda į internetą. Vis dėlto kur labiau mums kenkia piratavimas, nelegalus knygų, kurioms galioja autorinės teisės, atsisiuntimas. Galbūt inertnautai mano kitaip, bet iš tiesų tai yra parasčiausia vagystė“, – sako D.Viliūnienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.