Pažanga medicinos srityje stulbina, bet apie vieną kūno dalį – smegenis – tebežinome mažai. Nepaisant didžiulių į tyrimus investuojamų lėšų, kovą su senatvine silpnaprotyste pralaimime. Dabar pasaulyje yra apie 44 mln. žmonių, turinčių tokią bėdą, ir prognozuojama, kad 2050 m. šis skaičius patrigubės.

Nesukuriant vaistų, stengiamasi bent palengvinti tokių žmonių gyvenimą, ir čia susidomėta robotais. Jie gali padėti įvairiai: nuotolinio bendravimo robotai leidžia kartu nesantiems artimiesiems bendrauti ir matyti, kaip sekasi ligoniui, priminti jam įvairius dalykus (robotai „Giraff“ ir „Vgo“), taip pat yra šokančių, dainuojančių pramogų robotų bei paslaugų robotų, galinčių atlikti paprastas namų ruošos užduotis.

Vis dėlto įdomiausi – robotai kompanionai. Manoma, kad jie ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir gali sušvelninti simptomus ar net sustabdyti ligos progresavimą. Tai mieli kūriniai, kaip japonų „Paro“, į jūrų ruonius panašūs robotai, dėl įvairių jutiklių galintys reaguoti į aplinką ir imituoti emocijas.

Australija, Danija, Vokietija, Didžioji Britanija buvo vienos pirmųjų šalių, ėmusių naudoti tokio tipo robotus žmonėms, kuriems nustatyta silpnaprotystė, padėti. Grifito sveikatos instituto (Australija) tyrimas parodė, kad ligonių, turinčių robotą kompanioną, pasitenkinimas gyvenimu buvo geresnis nei kontrolinės grupės, kurioje tokio roboto nebuvo. Tyrėjai padarė išvadą, kad robotų terapija gali turėti didelį potencialą.

Yra robotų, duodančių ir aiškesnės naudos. Aštuonių Europos universitetų ir slaugos bendrovių konsorciumas sukūrė kalbantį ir judantį robotą „Mobiserv“, stebintį senų žmonių elgseną ir besirūpinantį jų mityba, sportiniu aktyvumu, saugumu, socialiniais ryšiais.